Kazimieras Jelskis
| Kazimieras Jelskis | |
|---|---|
| |
| Jelskiai | |
| |
| Jelskių herbas | |
| Gimė | 1782 m. |
| Mirė | 1867 m. (~85 metai) |
| Tėvas | Karolis Jelskis |
Kazimieras Jelskis (1782–1867) – Lenkų-lietuvių skulptorius, gimęs skulptoriaus, drožėjo Karolio Jelskio šeimoje.[1]
Biografija redaguoti
Skulptūros meno pradėjo mokytis pas tėvą, vėliau, 1801–1808 m. Vilniaus universitete tapybos pas Joną Rustemą, Pranciškų Smuglevičių, architektūros pas Mykolą Šulcą, skulptūros pas Andrė Le Breną. Tobulinosi Peterburgo dailės akademijoje. Nenorėdamas, kad Skulptūros katedra Vilniaus universitete būtų uždaryta, ėmėsi nemokamai dėstyti, kol po trejų metų buvo paskirtas atlyginimas. K. Jelskis kūrė portretinius biustus bei religines, mitologines, dekoratyvines kompozicijas. Kūryboje dominuoja klasicizmas.
Darbai redaguoti
Kūryboje vyrauja klasicizmo bruožai.
Suprojektavo ir pastatė Kraslavos (dab. Latvija) bažnyčios Šv. Donato koplyčios altorių (1801–1803). Lipdiniais dekoravo Vilniaus universiteto Kolonų salę (1817), restauravo Kauno rotušės (1838), Pažaislio vienuolyno bažnyčios(1839) lipdinius. Parengė Daugirdiškių dvaro rekonstrukcijos projektą (1854). Taip pat skulptūromis papuošė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios frontoną ir stogą, tvarkė Trakų bazilikos Riomerių koplyčią ir kt.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Linas Gedminas. Jelskis Kazimieras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 628 psl.
Literatūra redaguoti
- Rūta Janonienė. Kazimieras Jelskis (1782-1867). Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003.
|
Šis straipsnis apie Lietuvos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |