Kazimieras Florijonas Čartoriskis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kazimieras Florijonas Čartoriskis | |
|---|---|
| |
| Čartoriskiai | |
| |
| Čartoriskiai (herbas) | |
| Gimė | 1620 m. Klevanė |
| Mirė | 1674 m. gegužės 15 d. (~54 metai) Varšuva |
| Tėvas | Mikalojus Jurgis Čartoriskis |
| Motina | Izabelė Kordecka |
 Vikiteka |
Kazimieras Florijonas Čartoriskis |
Kazimieras Florijonas Čartoriskis (lenk. Kazimierz Florian Czartoryski, 1620 m. Klevanė – 1674 m. gegužės 15 d. Varšuva) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės ir katalikų bažnyčios veikėjas, Gniezno arkivyskupas, Lenkijos primas.
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos didikų Čartoriskių giminės. Tėvas Mikalojus Jurgis Čartoriskis, motina Izabelė Kordecka. Broliai Mykolas Jurgis Čartoriskis, Jonas Karolis Čartoriskis.
Veikla redaguoti
Teologijos Romoje studijas baigė daktaro laipsniu. Karalius Vladislovas Vaza jį pakvietė savo sekretoriumi. 1651 m. tapo Poznanės vyskupu, nuo 1655 m. Kujavijos vyskupas. Švedų tvano metu iki 1657 m. liepos mėn. su karaliumi Jonu Kazimieru slapstėsi Šlionske.
Liubomirskio rokošo metu stengėsi sutaikyti susikonfederavusią Lenkijos kariuomenę. 1672 m. krizės metu tarpininkavo tarp besivaidijančių šalių, palaikė Mykolo Kaributo Višnioveckio šalininkus.
1673 m. balandžio 15 d. mirus Gniezno arkivyskupui Mikalojui Pražmovskiui, karaliaus pavedimu pradėjo eiti jo pareigas. 1674 m. pirmuoju Lenkijos katalikų bažnyčios vyskupu jį patvirtino ir popiežius.
1673 m. lapkričio 10 d. mirus karaliui, tapo interreksu, tarpuvaldžio valstybės galva.