Kauno gubernija (rus. Ковенская губеpния) – Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas 18431915 m. Centras – Kaunas. Buvo dabartinės Lietuvos centrinėje, vakarinėje ir šiaurinėje dalyje bei Baltarusijos šiaurės vakariniame pakraštyje. Gubernija įėjo į Vilniaus generalgubernatoriją. Plotas 38 400 km². Priklausė Rusijos imperijos nepramoninėms gubernijoms, žemės ūkio lygiu buvo viena pirmaujančių, gyventojai – vieni raštingiausių (1897 m. 55,3 proc.).

Kauno gubernija
Ковенская губеpния

1843 – 1915
Valstybė Rusijos imperijos vėliava Rusijos imperija
Generalgubernatorija Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras Kaunas
Ujezdai 7
Gubernatorius Kauno gubernatorius
Gyventojų 969,369 (1857), 1,544,564 (1897), 1,857,100 (1914)
Plotas 40 641 km²

Istorija redaguoti

1842 m. gruodžio 30 d. pasirašytas Rusijos caro Nikolajaus I įsakymas,[1] kuriuo siekiama subalansuoti Šiaurės vakarų gubernijas gyventojų ir ploto atžvilgiu, sudarant Kauno guberniją iš šiaurinių Vilniaus gubernijos apskričių (visų Raseinių, Šiaulių, Telšių, Upytės arba Panevėžio, Vilkmergės, Zarasų apskričių, dalies Kauno apskrities). Iš likusios dalies Kauno apskrities (iki Rumšiškių) buvo atkurta Trakų apskritis. Šis įsakymas įsigaliojo 1843 m. liepos 13 d. (pagal senąjį kalendorių – liepos 1 d.).[2] Gubernija buvo Rusijos imperijos šiaurės vakarinėje dalyje.[3]

Įkūrus guberniją, paskirtas Kauno gubernatorius, vicegubernatorius, gubernijos valdyba, finansų rūmai, prokuroras ir du striapčiai, sudarytas sąžinės teismas, visuomenės priežiūros prikazas, statybos komisija, paskirti gydymo valdybos inspektorius, gubernijos matininkas, miesto magistrato nariai (ratmanai ir burmistrai), mokyklų inspektorius, muitinės viršininkas, pasienio valdininkai, miesto viršininkas, miesto seniūnai, gubernijos bajorų vadas, policmeisteris, valstybės turtų apygardos viršininkas, girininkas, zemskinis teismas, apskaitos iždininkas. Kauno gubernija be pakeitimų išliko iki 1915 m.


Gubernijos istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1857 969.369
  • 251 miestelis
  • 25.465 kaimai
1895 144 valsčiai
1897 1.544.564
1913 1.774.000
1914 40.260 1.857.100 7 apskritys: Kauno apskritis, Panevėžio apskritis, Raseinių apskritis, Šiaulių apskritis, Telšių apskritis, Vilkmergės apskritis, Zarasų apskritis

Administracinis suskirstymas redaguoti

 
Gubernijos apskritys 1913 m.
 
Gubernijos valsčiai 1890 m.

Gubernija buvo sudaryta iš 7 apskričių,[4] iki tol priklausiusių Vilniaus gubernijai:

Bendrai apskritys užėmė 37 000 tūkstančius kvadratinių varstų (38 400 km²), buvo 830 tūkst. gyventojų. Didžiausios – Šiaulių apskrities – plotas 1897 m. buvo 6498 kvadratiniai varstai su 3937 gyvenamų vietovių, kuriose gyveno 239 000 gyventojų. 1913 m. buvo 141 valsčius, 936 seniūnijos, 9 miestai, 24 641 kitos gyvenvietės.[5]

Nuorodos redaguoti

  1. Ковенская губерния. Archyvuota kopija 2022-12-29 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
  2. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 442–443 psl.
  3. Ковенская губерния. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
  4. Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 136 (PDF 36–37 psl.)
  5. Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 152–153 psl.