Kaulamilčiai (angl. bone meal; rus. костная мука, костяная мука) – sumalti gyvūnų kaulai, taip pat gali būti įmaišyta ir maltų džiovintų skerdyklų atliekų.[1] Naudojami kaip trąša ir pašarų priedas.

Mėsos ir kaulų miltai

Trąša redaguoti

Kaulamilčiai naudojami kaip lėtaveikės fosforo trąšos. Smulkesnio malimo kaulamilčiai fosforo junginius išskiria sparčiau. Tręšiant ne žemės ūkio kultūras (pvz., vejas) tręšimas kaulamilčiais augalus pakankamai aprūpina fosforu ir kalciu.[reikalingas šaltinis]

Kaulamilčiuose N-P-K (azoto-fosforo-kalio) santykis yra apie 4-12-0, nors kai kuriuose šutintuose kaulamilčių variantuose N-P-K santykis gali būti 1-13-0. Kaulamilčiai yra ir puikus kalcio šaltinis, tačiau azoto turi per mažai, kad pakaktų augalams.[2] Augalai kaulamilčių fosforą įsisavina jei dirvos pH mažesnis kaip 7.0.

Pašarų priedas redaguoti

Kaulų miltai, kaip ir kiti panašūs miltai (pvz., mėsos, kraujo, žuvų miltai) naudojami kaip pašarų priedas. Dabar kaulų miltai iš galvijų ir kitų atrajotojų kaulų ir kitų audinių naudojami šeriant tik neatrajotojus. Taip siekiama sumažinti galvijų kempiškosios encefalopatijos plitimą. Galimybę pernešti šios encefalopatijos prionus naikina kaulamilčių žaliavos kaitinimas pakankamai aukštoje temperatūroje.[3]

XX a. 9-tą dešimtmetį paaiškėjo, kad kaulamilčiai gali pernešti prionus galvijų kempiškosios encefalopatijos sukėlėjus. Manoma, kad šios galvijų ligos epidemija prasidėjo po to, kai buvo pakeista kaulamilčių gamybos technologija (sumažinta kaitinimo temperatūra), pagal kurią gamino kaulamilčius iš avių gaišenų. D. Britanijos avys nuo seno sirgdavo prionine liga scrapie, kuri per netinkamai gamintus kaulamilčius persidavė galvijams ir tapo galvijų kempiškąja encefalopatija. Tinkamas kaulamilčių ir mėsos miltų kaitinimas gamybos metu suardo prioninius baltymus.[1][3]

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 Brigham and Women's Hospital. „Bone Meal“. Nuoroda tikrinta 2012-11-22.
  2. Chen, L.; J. Helenius; A. Kangus (2009). „NJF Seminar 422: Meat bone meal as nitrogen and phosphorus fertilizer (abstract)“ (PDF). Nordic Association of Agricultural Scientists. 5 (2): 26. Nuoroda tikrinta 2012-11-23.
  3. 3,0 3,1 Animal Feed Resources Information System, University of Kentucky, College of Agriculture, Poultry Extension. „Common Protein Sources for Poultry Diets“. Suarchyvuotas originalas 2012-12-01. Nuoroda tikrinta 2012-11-23.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)