Kaukazo avarai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Avarai | |
|---|---|
 Avarų vėliava
| |
| Gyventojų skaičius | >800 000 |
| Populiacija šalyse |  Rusija:814 473
|
| Kalba (-os) | avarų |
| Religijos | islamas (sunitai) |
| Giminingos etninės grupės | andžiai, cezai ir kt. Kaukazo tautos |
Avarai, taip pat vadinami Naujaisiais avarais (savivardis ma’arulal, kalnų tauta) yra tauta Kaukaze, iš viso apie 800 000.
Rusijos autonominėje Dagestano respublikoje avarai sudaro 28 % gyventojų ir yra didžiausia bei įtakingiausia gyventojų grupė. Gyvena daugiausia pietvakarinėje, kalnuotoje Dagestano dalyje, nedidelė mažuma gyvena Azerbaidžano šiaurėje ir apie 20 gyvenviečių yra Turkijoje. Avarai yra musulmonai sunitai.
Avarai kalba avarų kalba, kuri priklauso Dagestano kalboms, įeinančioms į Kaukazo kalbų grupę. Daugeliui Dagestano tautų ir tautelių avarų kalba yra tarptautinio bendravimo kalba. Vakarų Dagestane dauguma gyventojų be gimtosios kalbos moka dar ir avariškai.
Ar ši tauta yra susijusi su istorine raitelių avarų tauta, ar tai tėra atsitiktinis vardų sutapimas iki šiol nėra visiškai išsiaiškinta. Tiurkų kalbose žodis „avare“ reiškia klajoklis ir galėjo būti bendras pavadinimas, taikytas daugeliui etninių grupių. Arabų šaltiniuose minima pirmoji avarų valstybė (nuo VI a. iki XIII a.), kuri vadinta „Ssarir“. X a. arabų geografo ir keliautojo Ibn Rustos liudijimu Avarijoje valdė valdovas krikščionis. Daugelyje šaltinių minima, kad Avarijos (Kaukaze) gyventojai ankstyvaisiais viduramžiais buvo mongolų sąjungininkai. XIV–XV a. avarai išsivadavo iš svetimšalių valdžios ir susigrąžino vietinių vadų (nukalų) valdžią. XVIII a. susidarė avarų chanatas pradėjęs puolimus prieš kaimynines valstybes. Chanas Omaras privertė Šekių, Širvanio, Baku, Derbento chanus ir net Gruzijos karalių mokėti jiems duoklę. 1801 m. Omarui mirus, Sultan-Achmetas 1803 m. prisiekė Rusijai, bet nei pats, nei kiti chanai Rusijai nebuvo ištikimas, todėl rusams teko 1817 m., 1822 m. malšinti avarų sukilimus. 1823 m. iš Bucharos kilusiam Hass-Muhamedui supažindinus avarus (mulą Muhamedą ir kt.) su asketiniu islamo sufijų mokymu, čia prasidėjo miuridų judėjimas, kuris nesitenkino religiniais tikslais ir siekė šalies išvadavimo iš rusų valdžios. 1827 m. Gazi mula Hazi Muhamedas (1795–1832 m.) pasiskelbė imamu (valdovu) ir 1829 m. paskelbė šventąjį karą prieš Rusiją. Jo įpėdinis Hamzat – bekas (1832–1834 m.) ir ypač garsusis Šamilis (1834–1859 m.) sugebėjo ne tik suvienyti avarus ir kitas lezginų gentis su čečėnais ir iš dalies net čerkesais ir osetinais, bet ir ilgai priešintis rusų galiai, ypač remiantis tų tautų varguomene prieš rusų palaikomus pasiturinčius chanus ir bekus. Rusai juos galutinai įveikė tik 1863-1864 m., tačiau, 1877 m. kilus Rusijos-Turkijos karui, avarai su kitomis Kaukazo tautomis buvo prieš rusus sukilę.