Kasitų dinastija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kasitų dinastija, dar vadinama Trečiąja Babilono dinastija – sąlyginis pavadinimas, istorikų duodamas Artimųjų Rytų valstybei ir ją valdžiusiai dinastijai, egzistavusiai XVI-XII a. pr. m. e. Didžiąją dalį savo egzistavimo laikotarpio valstybė valdė Babilonijos regioną (pietinę Mesopotamiją).
| Karduniaš Kasitų dinastija | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Babilonas, Dur-Kurigalzu | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| karaliai | ||||
| XVI a. pr. m. e. | Agumas II | |||
| 1157—1155 | Enlil-nadinahis | |||
| Era | Senovė | |||
| - Babilono užėmimas | 1591 m. pr. m. e. m. | |||
| - Užima Elamas | 1157 m. pr. m. e. m. | |||
Istorija redaguoti
Kasitai buvo neidentifikuotos kilmės senovės tauta, migravusi iš Irano kalnyno. XVIII a. dalis jų įsikūrė Terkos mieste Eufrato slėnyje, kur valdė atskirą karalystę. Jie skverbėsi į Babiloną tiek taikiu keliu, tiek puldinėdami jį, kol XVI a., pasinaudodami šio nusilpimu, jį paėmė. Taip Babilone įsitvirtino nauja kasitiška dinastija, o jo ir visos karalystės pavadinimas buvo pakeistas į Karduniaš.
Nors kasitai pradžioje turėjo savo kalbą, jie greitai perėmė vietinę akadų kalbą. Tiesa, valdančioji giminė išlaikė tradicinę iš klajokliškų laikų atėjusią klanų struktūrą. Kasitų valdovai išplėtė Babilono teritorijas prisijungdami Jūržemę pietuose. Vėliau teritorija mažai keitėsi. Kasitai pasiekė taikos ir klestėjimo Mesopotamijoje ir tapo viena iš ilgiausiai valdžiusių dinastijų senovės Artimųjų Rytų istorijoje.
Jiems valdant Babilonija galutinai transformavosi iš miestų-valstybių konfederacijos į centralizuotą biorokratinę monarchiją. Jos sostinė buvo Babilonas, nors valdovas Kurigalzu ją trumpam buvo perkėlęs į naujai statytą miestą Dur Kurigalzu. Valstybė jau turėjo provincijas, pavaldžias centrinei valdžiai, kurių centrai buvo Nipuras, Larsa, Siparas, Sūzai. Atstatytas Nipūras buvo svarbiausias miestas po Babilono, o jo vietininkas, tituluojamas Guennakku, buvo traktuojamas kaip savotiškas vicekaralius. Būtent Nipūre rastas didžiausias archyvas, suteikiantis daug žinių apie to meto karalystę. Vieni svarbiausių Kasitų laikotarpio radinių yra kuduru, ant akmens išrašyti tekstai, žymintys privatinę nuosavybę, kuriuos buvo priprasta statyti sklypų ribose.
Kasitų Babilonas buvo viena galingiausių Artimųjų Rytų valstybių, vykdžiusi plačius prekybinius ir diplomatinius santykius su Egiptu, Asirija, Mitanija, Hetitų imperija. Valdovai susirašinėjo su šiomis valstybėmis, pasirašydavo sutartis, o akadų kalba tapo svarbiausia regiono lingua franca.
XIV a. pr. m. e. keitėsi galios balansas Artimuosiuose Rytuose. Žlugus Mitanijai, labai sustiprėjo asirai, kurie įkūrė Viduriniąją Asirijos karalystę. Tuo pat metu Babilonijos rytuose išaugo Elamas. Asirai ne kartą užpuolė kasitų valstybę ir keletą kartų padarė ją savo vasale, sodindami sau palankius karalius.
Kasitų Babiloną XII a. pr. m. e. galutinai sutriuškino Elamas, kuris nukariavo Babiloniją, o paskutinįjį kasitų karalių Enlil-nadinahį paėmė į nelaisvę ir išvežė į Sūzus, kur jis mirė. Babilone netrukus po to įsitvirtino Ketvirtoji Babilono dinastija.
Valdovai redaguoti
 | |
| Mesopotamijos istorija | |
| Mesopotamijos priešistorė: | |
| Ubeido k. > Ugarito k. | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Gutijai | Huritai |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, II din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| IV, V, VI, VII, E din. | Vidurinioji Asirija |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Kasitų laikotarpio chronologija daugiausia remiasi sinchronizmais su tuo pačiu laikotarpiu valdžiusiais Asirijos ir Egipto valdovais. Iš Amarnos laiškų nustatoma, kad Kadašman-Enlilis I valdė tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Amenhotepas III, o Burna-Buriašas II tuo pat metu kaip ir Amenhotepas IV ir Tutanchamonas. Visos datos apytikslės ir prieš mūsų erą. Naudojama trumpoji chronologija:
- Agumas II (Agum II);
- Burnaburiašas I (Burnaburiash I) 1500;
- Kaštiliašas III (Kashtiliash III);
- Ulamburiašas (Ulamburiash) apie 1480;
- Agumas III (Agum III) apie 1470;
- Karaindašas (Karaindash) apie 1410;
- Kadašman-Harbė I (Kadashman-harbe I) apie 1400;
- Kurigalzu I (Kurigalzu I) iki 1375;
- Kadašman-Enlilis I (Kadashman-Enlil I) 1374–1360;
- Burnaburiašas II (Burnaburiash II) 1359–1333;
- Karahardašas (Kara-hardash) 1333;
- Nazi-Bugašas (Nazi-Bugash ar Shuzigash) 1333;
- Kurigalzu II (Kurigalzu II) 1332–1308;
- Nazi-Marutašas (Nazi-Maruttash) 1307–1282;
- Kadašman-Turgu (Kadashman-Turgu) 1281–1264;
- Kadašman-Enlilis II (Kadashman-Enlil II) 1263–1255;
- Kudur-Enlilis (Kudur-Enlil) 1254–1246;
- Šagarakti-Šuriašas (Shagarakti-Shuriash) 1245–1233;
- Kaštiliašas IV (Kashtiliashu IV) 1232–1225;
- Enlilnadinšumis (Enlil-nadin-shumi) 1224;
- Kadašman-Harbė II (Kadashman-Harbe II) 1223;
- Adad-šumaidina (Adad-shuma-iddina) 1222–1217;
- Adad-šumausuras (Adad-shuma-usur) 1216–1187;
- Meli-Šipakas II (Meli-Shipak II) 1186–1172;
- Marduk-aplaidina (Marduk-apla-iddina I) 1171–1159;
- Zababa-šumaidinas (Zababa-shuma-iddin) 1158;
- Enlil-nadinahis (Enlil-nadin-ahi) 1157–1155.