Kartečė

Kartečė (lenk. kartecza, iš it. cartoccio) – stambūs šratai, kuriais šaudo lygiavamzdžiai šautuvai, arba patrankos sviedinys, kuris suyra į šratus (kartais kitokius kaunamuosius elementus) lėkdamas vamzdyje (iš žiočių jau išlėkdavo sviedinyje buvę kulkos, šratai, skeveldros).

Britų 3 colių kartečės sviedinys Mk V (1914 m.). Varinis žiedelis pamate skirtas užsandarinti vamzdį, bet ne įsirėžti į graižtvas ir suteikti sukimą, nes sukimasis priverstų pernelyg išsisklaidyti kartečės kulkas. Šūvio metu pro angą sviedinio dugne į jį įsiveržia parako dujos, kurios sudrasko palyginti silpną sviedinio korpusą, iš kurio pabyra kaunamieji elementai, kurie ir išlekia iš vamzdžio. Šis kartečės sviedinys buvo efektyvus iki 300 m.

Šautuvų kartečė

Šautuvų kartečė arba grankulkės yra stambūs šratai, kurių skersmuo nuo 5,26 iki 10 mm. Pvz., Rusijoje pagal GOST 7837-76 gaminami kartečės šratai, kurių skersmuo yra 5,25; 5,60; 5,70; 5,80; 5,90; 6,20; 6,50; 6,80; 6,95; 7,15; 7,55; 7,70; 8,00; 8,50; 8,80; 9,65; 10,00 mm.

Medžioklinė kartečė naudojama medžiojant vilkus, stirnas, šernus.

Artilerijos kartečė

Artilerijos kartečė šaunama naudojant specialų kulkų pripildytą sviedinį gyvajai jėgai atviroje vietovėje kauti iki 300 m nuo pabūklo nuotoliu. Šūvio metu kulkos, veikiamos inercijos ir išcentrinės jėgos, sudraskydavo cilindrišką skardinį ar kartoninį sviedinio korpusą ir pluoštu išlėkdavo iš pabūklo vamzdžio. Kitas variantas – korpusą suardo specialiai į sviedinio korpusą įeinančios šūvio metu susidarančios parako dujos.

Kartečės raida

Pradžioje šaudant karteče nenaudodavo sviedinio. Pro laibgalį užtaisant patranką ant parako užtaisą prilaikančio kamščio supildavo krūvelę smulkių akmenų ar gelžgalių, šratų, kuriuos užkimšdavo antru kamščiu. Šaunant iš vamzdžio žiočių išlėkdavo kaunamųjų elementų srautas.

Vėliau, siekiant pagreitinti užtaisymą ir apsaugot vamzdžio vidinį paviršių nuo gadinimo, kaunamuosius elementus ėmė dėti į audeklinius maišelius. Tokie šaudmenys vadinami rištinė kartečė angl. grapeshot ('vynuoginiai šratai').

Dar vėliau kaunamuosius elementus (paprastai apvalius šratus; rusiškai toks šratas vadinamas картечина) ėmė pakuoti į skardinius ar kartoninius cilindrus.

Vėliau kartečės sviedinius praktiškai išstūmė šrapnelis.

Kartečės pabūklai

Grafo Šuvalovo slaptoji haubica, skirta šaudyti karteče.

Karteče šaudyti tiko visos lygiavamzdės patrankos (pvz., Rusijos artilerijoje Šuvalovo vienaragiai). Kai kurie pabūklai būdavo specialiai konstruojami šaudyti karteče. Pavyzdžiui, Šuvalovo slaptosios haubicos su ovalaus skerspjūvio vamzdžio kanalu.

Vienas žinomiausių istorijoje pabūklų, skirtų šaudyti karteče, yra patranka „Caras“, eksponuojama Maskvos Kremliuje. Ši patranka dar vadinta „Rusijos šratiniu“ (rus. Дробовик Российский). Šios patrankos vamzdžio kalibras yra 890 mm, o šratų užtaisas turėjo sverti apie 600 kg (t. y., apie 1500 svarų arba 37,5 pūdo). Paprastai parako užtaiso masė būdavo lygi šratų masei.

Dabartinė kartečė

2004 m. didinant M1 Abrams tankų ugnies galią prieš gyvąją jėgą, ypač miestų mūšiuose, tankinei patrankai M256A1 sukurtas ir priimtas ginkluotėn unitarinis šovinys su kartečės sviediniu М1028. Sviedinio kaunamieji elementai yra 1600 rutuliukų iš volframo lydinio. Šie šoviniai gaminami nedidelėmis serijomis.

• 
  Rištinės kartečės ryšulys
• 
  Rutuliniai patrankų sviediniai, kartečės ryšuliai Ričmondo arsenalo teritorije. JAV Pilietinio karo laikai (1865 m.).
• 
  Kartečės skardinė
• 
  12-os svarų britų graižtvinė lauko patranka, skirta šaudyti ir karteče. Gaminta 1864 ar 1859 m.
• 
  Joalos mūšis 1918 m. lapkričio 28 d., kuriame vokiečių baterija karteče apšaudė 2-ojo Viljandžio komunistinio pulko padalinius, puolusius iš Paemurru miško.
• 
  JAV 9-ojo lauko artilerijos pulko (angl. US 9th Field Artillery Regiment herbas, kurio kantone rištinės kartečės ryšulys.