Kārlis Lobe
| Karlis Luobė latv. Kārlis Lobe | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. kovo 26 d. Jaunpiebalgos valsčius |
| Mirė | 1985 m. birželio 9 d. (90 metų) Stokholmas |
| Tautybė | latvis |
| Veikla | Rusijos imperijos, Latvijos, SS karininkas |
| Pareigos | pulko vadas |
Karlis Luobė (latv. Kārlis Lobe; rus. Карл Лобе; g. 1895 m. kovo 26 d. (Jaunpiebalgos valsčius) – 1985 m. liepos 9 d. (Stokholmas)) – Rusijos imperijos kariuomenės, vėliau Latvijos respublikos kariuomenės karininkas, Latvių SS savanorių legiono štandartenfiureris. Trijų žvaigždžių ordino kavalierius.
Biografija redaguoti
Karlis Luobė gimė Janenių vienkiemyje Jaunpiebalgos valsčiuje (dabar Cėsių rajonas). Baigė Piebalgos mokyklą, o 1914 m. – žemės ūkio mokyklą netoli Pskovo.
K. Luobė buvo vedęs 1922 m. gegužės 22 d., jo žmona Milda buvo gimusi 1898 m. vasario 13 d. Latvijoje. Žmona mirė 1985 m. gegužės 31 d. Esterhaningėje (piečiau Stokholmo, Švedijoje).
Pirmasis pasaulinis ir Rusijos pilietinis karai redaguoti
1916 m. baigė karo mokyklą ir ėmė tarnauti 2-ajame Latvių šaulių Rygos pulke (rus. 2-й Латышский стрелковый Рижский полк). Vadovaudamas kuopai dalyvavo 1916-1917 m. Kalėdų mūšiuose. 1918 m., po Spalio revoliucijos, K. Luobė įstojo į Kolčiako pajėgas. Admirolo Kolčiako kariuomenėje kariavo prieš Raudonąją Armiją.[1]. Tolimuosiuose Rytuose kuri laiką vadovavo latvių Imanto pulkui. Po to perėjo į Latvijos kariuomenę. Buvo 2-ojo Ventspilio pėstininkų pulko (1-oji Kuržemės pėstininkų divizija) štabo viršininku.
Latvijos kariuomenė redaguoti
1920 m. K. Luobė grįžo į Rygą ir įstojo į Latvijos kariuomenę. Nuo 1921 m. buvo Karo akademijos lektorius, turėjo kapitono laipsnį. 1932 m. baigė Aukštosios karo akademijos kursus ir 1935 m. buvo paskirtas vadovauti 12-ajam Bauskės pėstininkų pulkui Žiemgalos divizijoje. 1938 m. balandį jis buvo perkeltas į Karo akademiją. 1939 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį ir paskirtas 2-ojo Ventspilio pėstininkų pulko (1-oji Kuržemės pėstininkų divizija) štabo viršininku.
Tarybinės okupacijos metais K. Luobė išvengė represijų ir deportacijos.
Antrojo pasaulinio karo metai redaguoti
Antrojo pasaulinio karo metais užėmė įvairias pareigas Vokietijos okupuotoje Latvijoje, policijos bei karinėse struktūrose.
Vokietijai įsiveržus į Latviją K. Luobė iki 1941 m. rugpjūčio 29 d. buvo Ventspilio savigynos vadas. 1941 m. pabaigoje K. Luobė buvo paskirtas Latvijos savigynos pajėgų vadu. Vėliau jis su latvių policijos batalionais dalyvavo priešpartizaninėse kovose prieš tarybinius partizanus Latgaloje ir Baltarusijoje. Buvo 280-ojo Bolderajos policijos bataliono vadas.[2][3]. 1943 m. pavasarį tapo 2-osios SS Latvių pėstininkų brigados 2-ojo Imanto pėstininkų pulko vadu, kariavo Volchovo fronte. 1944 m. sausį brigada performuota į SS kariuomenės 19-ąją SS grenadierių diviziją (2-ąją Latvių diviziją). Joje K. Luobė vadovavo 43-jam SS grenadierių pulkui (1944 m. sausis-gegužė). 1944 m. K. Luobė gavo štandartenfiurerio laipsnį ir vadovavo divizijos pėstininkams, kai ši kovojo Opočkos rajone ir Vidžemėje.
1944 m. pabaigoje K. Luobė buvo paskirtas latvių statybos bataliono (Imperinė darbo tarnyba) vadu Vokietijoje, bet po to dėl nacionalistinių latviškų pažiūrų buvo pašalintas iš pareigų ir perduotas karo tribunolui. Karo pabaigoje K. Luobė buvo internuotas britų okupacijos zonoje.
Daug šaltinių teigia, kad K. Luobė dalyvavo baudžiamosiose akcijose bei masinėse žydų žudynėse[4][5][6][7][8], tačiau šie teiginiai liko neįrodyti.[9] [10].
Pokaris redaguoti
Po karo K. Luobė aktyviai dalyvavo emigravusių latvių bendruomenės Vokietijoje veikloje, pvz., judėjime „Dauguvos vanagai“ (latv. Daugavas Vanagi). 1950 m. persikėlė į Švediją, kur irgi buvo vienas iš judėjimo „Dauguvos vanagai“ (latv. Daugavas Vanagi) organizatorių, korporacijos Fraternitas Imantica oratoriumi ir garbės filisteriu. Jis buvo aktyvus Latvių centrinės tarybos Švedijoje narys.
Mirė 1985 m. liepos 9 d. Esterhaningėje, piečiau Stokholmo (Švedija).
Nuorodos redaguoti
- ↑ Mūsu četri goda filistri Archyvuota kopija 2014-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Житие штандартенфюрера Archyvuota kopija 2014-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ MŪSU UZVARAS SVĒTKI
- ↑ Что отмечает и каких «героев» чествует ЛАТВИЯ 16 марта?
- ↑ Судебный процесс «дело Грауэля»
- ↑ «Операция Котбус, или Очищение Прибалтики от евреев»
- ↑ Артурс Силгайис, «Латышский легион»
- ↑ The tale of a Nazi mascot
- ↑ http://www.president.lv/images/modules/items/PDF/item_1641_Vesturnieku_komisijas_raksti_18_sejums.pdf Archyvuota kopija 2012-03-24 iš Wayback Machine projekto. (Page 124)
- ↑ Комиссия историков, Otrā apakškomisija: Holokausts Latvijas teritorijā nacistu okupācijas laikā 1941—1945 Archyvuota kopija 2007-11-08 iš Wayback Machine projekto., на странице Президента Латвии