Karlas Liudvikas
Erchercogas Karlas Liudvikas (vok. Erzherzog Karl von Österreich; 1771 m. rugsėjo 5 d. – 1847 m. balandžio 30 d.) – buvo trečiasis imperatoriaus Leopoldo II sūnus, vienas iš svarbiausių Austrijos kariuomenės vadų Napoleono karų laikotarpiu.
| Karlas Liudvikas | |
|---|---|
| Ciešino kunigaikštis | |
| |
| Habsburgų | |
| Gimė | 1771 m. rugsėjo 5 d. Florencija, Toskanos didžioji kunigaikštystė |
| Mirė | 1847 m. balandžio 30 d. (75 metai) Viena, Austrijos imperija |
| Tėvas | Leopoldas II |
| Motina | Marija Luiza |
| Sutuoktinis (-ė) | Nassau-Veilburgo Princesė Henrieta |
| Vaikai | Karalienė Marija Teresė, Albertas, Karlas, Frederikas, Rudolfas, Marija, Vilhelmas Francas. |
| Ciešino kunigaikštis | |
| Žymūs apdovanojimai | |
 | |
 Vikiteka |
Karlas Liudvikas |
Biografija redaguoti
Gimęs Florencijoje Karlas jaunystę praleido Toskanoje ir Vienoje, kur jį įsūnijo Ciešino kunigaikštis Albertas Kazimeras.
Karlas pradėjo karinę karjerą Austrijos Nyderlanduose, ką tik prasidėjus Prancūzijos revoliucijai: vadovavo brigadai per Žemapo mūšį, dalyvavo 1793 m. kampanijoje ir Niervindeno mūšyje. Tais pačiais metais jis tapo lauko maršalu, o Fleriuso mūšyje buvo vienas iš pagrindinių vadų. 1795 m. jis buvo paskirtas Austrijos pajėgų prie Reino vadu ir po dvejų metų intensyvių kovų su Prancūzijos armijomis – buvo pripažintas vienu iš geriausių kariuomenės vadų Europoje. 1797 m. jis buvo paskirtas į Italiją sustabdyti Napoleono žygį, bet turėjo atsitraukti. Prasidėjus Prancūzijos karui prieš Antrąją koaliciją, Karlas dviejuose mūšiuose sutriuškino prancūzų pajėgas vadovaujamas Žano Džordono, įsiveržė į Šveicariją ir sutriuškino A. Masenos pajėgas per pirmąjį Ciuricho mūšį, bet dėl ligos turėjo palikti tarnybą. Netrukus jis vėl buvo pašauktas apginti Vienos nuo Žano Morėjaus pajėgų, ir prisidėjo jį įveikiant 1800 m. gruodžio 3 d. per Hohenlindeno mūšį.
Katastrofiška Trečiosios koalicijos karo baigtis, ir paties Karlo patirtas pralaimėjimas A. Masenai Italijoje, nulėmė, kad jis pradėjo Austrijos armijos reorganizaciją. 1806 m. jis buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu. Nepaisant to, Penktosios koalicijos karo pradžia buvo Austrijai nesėkminga, Vieną teko evakuoti. Karlas įveikė Napoleono pajėgas Asperno-Eslingo mūšyje, bet po dviejų savaičių Napoleonas puolė vėl ir sutriuškino austrus Vagramo mūšyje. Po šio pralaimėjimo Karlas atsistatydino iš visų užimamų postų. Nuo to laiko jis kariuomenėje nebetarnavo, išskyrus trumpą laikotarpį 1815 m., kai vadovavo Mainco forto įgulai. 1815 m. Karlas vedė Nassau-Veilburgo princesę Henrietą. Su ja susilaukė septynių vaikų. 1822 m. tapo Ciešino kunigaikščiu. Karlas Liudvikas mirė 1847 m. balandžio 30 d. Jo kūnas buvo palaidotas imperatoriškoje kriptoje Vienoje.
Nuorodos redaguoti
| Prieš tai: Maksimilianas Francas |
Vokiečių ordino didysis magistras 1800–1804 |
Po to: Antonas Viktoras |