Karkasonas (pranc. Carcassonne, oks. Carcassona) – įtvirtintas viduramžių miestas pietryčių Prancūzijoje, Odo departamente (anksčiau priklausė Langedoko provincijos prefektūrai).

Karkasonas
pranc. Carcassonne, Carcassona
      
Karkasono panorama
Karkasonas
Karkasonas
43°12′47.02″ š. pl. 2°21′7.3″ r. ilg. / 43.2130611°š. pl. 2.352028°r. ilg. / 43.2130611; 2.352028 (Karkasonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Langedokas-Rusijonas
Departamentas Odas (departamentas)
Įkūrimo data VI a. pr. m. e.
Meras Jean-Claude Perez (PS)
Gyventojų (2007) 49 133
Plotas 65,08 km²
Tankumas (2007) 755 žm./km²
Altitudė 81–250 m
Pašto kodas 11069 ir 11000
Tinklalapis [1]

Senąjį miestą sudaro tvirtovė (Cité de Carcassonne) ant plynaukštės dešiniajame Odo upės krante ir didesnis įtvirtintas žemutinis miestas (ville basse) kairiajame upės krante. Šias dalis jungia la Trivalle rajonas ir Senasis tiltas. Istorines miesto dalis supa naujaisiais laikais pastatyti rajonai. Per miestą teka Midi kanalas.

Karkasono tvirtovė, kuri XIX a. vid. – XX a. pr. buvo kruopščiai atstatyta kaip istorinio paveldo objektas, 1997 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai viena labiausiai turistų lankomų vietų Prancūzijoje, kasmet sulaukianti daugiau nei 3 mln. lankytojų.[1]

Istorija redaguoti

 
Karkasono žemėlapis, apie 1780 m.

Seniausia gyvenviete Karkasono vietoje laikomas piliakalnis, pastatytas VI a. pr. m. e. ant uolos šalia Odo slėnio ir tuometinių prekybos kelių, jungusių Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrantes, taip pat Iberijos pusiasalį su likusia Europa. I a. pr. m. e. regionas buvo prijungtas prie Romos imperijos ir ši gyvenvietė, tuo metu vadinama Carcaso Volcarum Tectosagum, 27 m. pr. m. e. tapo Iulia Carcaso kolonija.

III a. pab. – IV a. pr. vykusių neramumų metu miestą saugojo maždaug 1 200 m ilgio gynybinė siena, kurios liekanos išliko iki šių dienų.

V a. miestą ir aplinkinį Septimanijos regioną užkariavo vestgotų karalius Teodorikas II. Miestą kelis kartus nesėkmingai bandė užimti frankai. Apie VI a. Karkasone buvo įkurdinta vyskupija. Tikėtina, kad tuo metu buvo pastatyta pirmoji katedra. 724 m. gyvenvietę paėmė arabai, bet 759 m., po frankų karaliaus Pipino Trumpojo vadovaujamos apgulties jos neteko. IX a. miestas ir jo apylinkės tapo nepriklausomu grafo, o vėliau vikonto dvaru.

1096 m. buvo pradėta statyti dabartinė romaninė katedra. XII a. prie vakarinės sienos buvo pastatyta grafo pilis (chateau comtal).

XIII a. pr. Karkasonas buvo Oksitanijos katarų tvirtovė ir suvaidino svarbų vaidmenį popiežiaus paskelbtame Kryžiaus žygyje prieš katarus (1209–1229 m.) Kryžiaus žygio metu miestą užėmė prancūzai. 1226 m. aplink miestą buvo pastatyti papildomi įtvirtinimai. 1247 m. grafystė tapo pavaldi Prancūzijos karaliui, aplink miestą iškilo išorinės gynybinės sienos, siekiant paversti miestą nepaimama pasienio tvirtove tarp Prancūzijos ir Aragono karalystės.

Po nesėkmingų apgulčių 1240 ir 1280 m. XIII a. – XIV a. pr. buvo surengti dar du įtvirtinimų statybų etapai. Po 1262 m. miestiečių sukilimo karalius ištrėmė daugumą jo gyventojų iš tvirtovės, bet leido jiems įsikurti upės slėnyje. 1347 m. žemutinis miestas taip pat buvo įtvirtintas. Per Šimtametį karą 1355 m. žemutinį Karkasoną nusiaubė Anglijos karaliaus Juodojo Princo kariuomenė, bet aukštutinė tvirtovė liko nepaimta.

1575 ir 1585 m. hugenotai bandė netikėtai užimti miestą, bet abu sukilimai buvo greitai numalšinti. Senosios tvarkos ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikais Karkasonas tapo ginklų ir maisto atsargų tiekimo baze. 1804 m. jis buvo pašalintas iš karinių tvirtovių sąrašo, o 1820 m. vėl įtrauktas į jį kaip antros kategorijos tvirtovė.

Miestui praradus gynybinę reikšmę, jo sienas imta ardyti siekiant panaudoti medžiagas kitų pastatų statybai. Šį istorinio paveldo objektą nuo visiško sunaikinimo apsaugojo vietos mokslininkai ir naujai įkurtas istorijos paminklų departamentas. Vadovaujant architektui Eženui Vijolė le Diukui (Eugène Viollet-le-Duc), 1846 m. buvo parengta įtvirtinimų būklės ataskaita, o 1852 m. buvo skirtos pirmosios lėšos miestui atstatyti. Atstatymo darbai tęsėsi iki 1910 m.

Šiais laikais Karkasonas yra viena labiausiai turistų lankomų vietovių Prancūzijoje. Čia rengiamos įvairios pramogos, teatro vaidinimai, taip pat filmuojami istoriniai filmai. 1997 m. miestas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[2]

Ekonomika redaguoti

 
Žemutinio miesto panorama.
 
Aukštutinio miesto gynybinė siena.
 
Šv. Nazero ir Šv. Celso bazilika.
 
Liepos 14-osios fejerverkai.

Karkasone vystoma avalynės, gumos ir tekstilės pramonė. Taip pat miestas yra vynuogynų regiono centras. Tačiau daugiausiai pajamų Karkasonas gauna iš miesto lankytojų, kuriuos traukia istoriniai paminklai ir kruizinės kelionės Midi kanalu.

Transportas redaguoti

Mieste yra Midi kanalo laivų prieplauka, geležinkelio stotis, jungianti miestą su Tulūza, Narbonu, Perpinjanu, Paryžium, Marseliu ir keliomis regioninėmis vietovėmis. A61 greitkeliu galima pasiekti Tulūzą ir Narboną.

Prie miesto yra Tarptautinis Karkasono oro uostas, kuris 2011 m. aptarnavo vienintelę oro transporto bendrovę – „Ryanair“. Iš čia 2011 m. buvo rengiami skrydžiai į Belgiją, Airiją, Jungtinę Karalystę ir Portugaliją.

Kultūra ir miesto įžymybės redaguoti

Statiniai redaguoti

Aukštutinio miesto įtvirtinimus sudaro dvi gynybinių sienų linijos ir 53 bokštai. Pirmąją maždaug 1 000 m ilgio sieną ir bokštus uolėtos plynaukštės viršūnėje III–IV a. pastatė romėnai. Didelė dalis šių įtvirtinimų išliko iki šių laikų. Vėliau tvirtovė buvo nuolat stiprinama. Vakarinėje jos dalyje yra vikontų Trenkavelių (pranc. Trencavel) XII a. pastatyta ir vėliau stiprinta pilis (chateau comtal) su barbakanu. XIII a. vidinis gynybinis žiedas buvo modernizuotas ir pastatytos išorinės tvirtovės sienos su trim barbakanais, 2 stebėjimo bokštais ir 14 apskritų gynybinių bokštų. Už gynybinių sienų buvo iškastas griovys.

Tvirtovėje taip pat yra romaninė XI–XII a. Šv. Nazarijaus ir Šv. Celso bazilika su XIII–XIV a. gotikiniais priestatais.

Tvirtovę ir žemutinį miestą jungia 14 arkų Senasis tiltas (Pont Vieux), pastatytas XIV a. pr.

Žemutinis miestas (Ville basse arba Bastide Saint-Louis) buvo pastatytas XIII a. ir išsaugojo viduramžiais suformuotą taisyklingo plano gatvių tinklą aplink centrinę aikštę, kurią puošia Neptūno fontanas (1770 m.) ir Grūdų turgaus pastatas (Halle aux Grains, XVIII a.) Miestą supa 1355–1359 m. pastatytos gynybinės sienos, kurių bendras ilgis tais laikais siekė 2 800 m. Yra išlikę vieneri iš ketverių miesto vartų – Jakobinų vartai (Porte des Jacobins, XVI a.), Kavalerijos bastionas (Bastion du Calvaire, XVI a.) ir Monmorensi bastionas.

Kiti žymesni žemutinio miesto objektai:

  • Šv. Mykolo katedra (Cathédrale Saint-Michel, XIII–XIV ir XIX a.);
  • Šv. Vincento bažnyčia (Eglise Saint Vincent, XIII–XVI a.);
  • Jėzuitų kolegija ir koplyčia (Collège et Chapelle des Jésuites, XVII a.);
  • Senešalo namas (Maison du Sénéchal, XIV–XVI a.);
  • Memorialinis namas (Maison des Mémoires, XV–XVIII a.);
  • Dailės muziejus (Musée des Beaux-Arts), kuriame eksponuojama XVII–XIX a. tapybos, keramikos, fajanso ir gobelenų kolekcija;
  • Andrė Šenjė parkas (Le jardin André Chénier XIX a. pr.) ir kt.

Renginiai redaguoti

Beveik visą liepos mėnesį Karkasono tvirtovėje vyksta Karkasono vasaros festivalis, kuriame rengiamos mugės, pasirodymai, koncertai, teatro vaidinimai. Liepos 14-ąją Bastilijos paėmimo dienos proga tvirtovėje rengiami fejerverkai. Liepos–rugpjūčio mėn. vyksta riterių turnyrai. Ištisus metus mieste galima aplankyti vyno daryklų rūsius, o Midi kanalu rengiamos kruizinės kelionės.

Sportas redaguoti

Karkasone prasidėjo vienas iš 2004 m. „Tour de France“ dviračių lenktynių etapų ir baigėsi vienas iš 2006 m. lenktynių etapų. Karkasone, kaip ir visoje pietryčių Prancūzijoje, populiarus regbis. Šioje sporto šakoje miestą atstovauja „Union Sportive Carcassonnaise“ (USC). Klubas žaidė 1925 m. Prancūzijos čempionato finale, o šiuo metu rungtyniauja antrojoje šalies lygoje. Mieste taip pat yra regbio klubas „AS Carcassonne“.

Miestai dvyniai redaguoti

  Egenfeldenas, Vokietija

Šaltiniai redaguoti

  1. Julie Blakley. Visiting Carcassonne: France’s famous Medieval Walled City. Why Go France? 2009 m. balandžio 2 d. (Nuoroda tikrinta 2011-03-29)
  2. Historic Fortified City of Carcassonne. UNESCO. (Nuoroda tikrinta 2011-03-28)

Nuorodos redaguoti


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.