Karagos sala
58°53′ š. pl. 164°04′ r. ilg. / 58.883°š. pl. 164.067°r. ilg.
Karagos sala (rus. Карагинский) – sala Beringo jūros Karagos įlankoje prie rytinio Kamčiatkos pusiasalio kranto. Nuo Kamčiatkos kranto skiria Litkės sąsiauris. Priklauso Kamčiatkos kraštui.
Salos ilgis 101 km, didžiausias plotis – 27 km. Plotas – 2404 km².
Salos viduryje stūkso iki 912 m aukščio iškylantis kalnagūbris.[1] Pietryčiuose kalnai siekia krantą ir sudaro aukštus ir stačius kyšulius. Pakrantėje daug įlankėlių, bet jos negiliai įsiterpia į sausumą ir atviros jūrai.
Už 1 km nuo kranto jūros gylis 12-19 m.
Vakarinėje pakrantėje su krantu siekiasi 13 km ilgio nerija, besibaigianti Semionovo kyšuliu. Nerija sudaro įlanką, kurią Litkė pavadino Mėlagingų žinių įlanka (rus. губа Ложных вестей).
Klimatas redaguoti
Žiema trunka apie 7 mėnesius – nuo stabilios sniego dangos susidarymo iki jos tirpimo datos. Trys ketvirtadaliai kritulių yra sniegas. Šalčiausias metų mėnuo – vasaris, vidutinė temperatūra – -11 °C. Sniego tirpimas trunka iki birželio 7 d., o kai kuriais metais trunka gerokai ilgiau. Liepos mėnesį kai kuriuose slėniuose sniego storis gali siekti 5 m. Kalnų šlaituose sniegas gali sulaukti pirmojo naujos žiemos sniego.
Salos rytuose vasarą dažni rūkai. Šilčiausi mėnesiai – birželis (vidutinė temperatūra +11,7 °C) ir liepa (vidutinė temperatūra +11,8 °C). Dienos temperatūra retai viršija +14 °C. Laikotarpio be šalnų trukmė – 101 diena.
Gyvoji gamta redaguoti
Vyrauja tundra. 1974 m. sala pastelbta ornitologiniu draustiniu.[2]
Karagos saloje auga alksniai, šermukšniai, žemosios pušys ir beržai.
Netoli salos gyvena stambi banginių populiacija. Salos pakrantėse kai kur galima aptikti šių gyvūnų kaulų, paliktų senų laikų banginių medžiotojų.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 196
- ↑ Karagõs salà. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006