Kanuriai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kanuri | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 10 mln. |
| Populiacija šalyse |  Čadas: ~1,1 mln.
|
| Kalba (-os) | kanurių |
| Vėliava | 
|
| Religijos | islamas, afrikinės religijos |
| Giminingos etninės grupės | tubai, zaghavai |
 Vikiteka: |
Kanuri |
Kanuriai – etninė grupė, gyvenanti istoriniame Kanem-Bornu regione, daugiausia šiaurės rytų Nigerijoje (Borno valstija), pietryčių Nigeryje (Difos ir Zindero departamentai), šiaurės Kamerūne (Tolimosios Šiaurės regionas) ir vakarų Čade (Kanemo ir Ežero regionai).
Kalba giminingomis kanurių kalbomis, kurios priklauso Sacharos kalbų grupei.
Etninės subgrupės redaguoti
Kanuriai yra dalinami į kelias etnines subgrupes, kurios kalba skirtingomis kalbomis:
- Centriniai kanuriai (Nigerijoje, Nigeryje ir Kamerūne), sutrumpinimas žemėlapyje: KNC;
- Kanembu (Čade), sutrumpinimas žemėlapyje: KBL;
- Mangai (Nigeryje), sutrumpinimas žemėlapyje: KBY;
- Tumariai (Nigeryje), sutrumpinimas žemėlapyje: KRT;
- Bilmos kanuriai, dar vadinami bla-bla (Nigerio oazėse), sutrumpinimas žemėlapyje: BMS;
Istorija redaguoti
Kanurių protėviai į derlingas Čado ežero pakrantes atsikėlė apie VII a. iš šiaurės, kuomet išstūmė arba asimiliavo daugumą vietos tautų, kurios kalbėjo čadinėmis bei Centrinio Sudano kalbomis. Tapę sėsliais žemdirbiais, jie išsiskyrė savo gyvenimo būdu nuo jiems lingvistiškai giminingų tubų ir zaghavų.
Pirmoji kanurių valstybė buvo Kanemas, VII a. įkurtas į šiaurės rytus nuo Čado ežero, kurioje formavosi atskiras kanurių subetnosas kanembu, tačiau didelė dalis jų apsigyveno ir į šiaurės vakarus, vakarus bei pietvakarius nuo ežero. XI a. kanembu priėmė islamą ir sparčiai perėmė arabišką kultūrinę įtaką, kuri atėjo Transsacharinės prekybos keliais.
Kuomet Kanemą XV–XVI a. nusiaubė klajokliai bulalai, kanembu valstybingumo tradiciją perėmė vakariniai kanuriai, kurie sukūrė Borno valstybę, galingiausią regiono karalystę iki pat XIX a. Joje formavosi centrinių kanurių subetnosas. Dar vienas valstybę turėjęs subetnosas buvo mangai, kurie 1736 m. įkūrė Zinderio miestą ir iš čia kontroliavo galingą Damagaramo karalystę.
XIX a. pabaigoje Borno karalystė ir kanurių teritorijos buvo padalintos tarp trijų kolonijinių valstybių ir keturių kolonijinių valdų. Didžioji kanurių dalis atiteko Britų Nigerijai, likusios dalys – Prancūzijos Ekvatorine Afrikai, Prancūzijos Vakarų Afrikai, ir Vokietijos Kamerūnui.
Nigerijos sudėtyje Borno valstybė išlaikė savo tradicinę monarchiją, kuri tęsiama iki mūsų dienų. Maiduguryje reziduojančio monarcho (tituluojamo šehu) simbolinę valdžią pripažįsta ir kanuriai, gyvenantys kitose šalyse. Tuo remdamiesi, kai kurie kanurių nacionalistai kalba apie viso kanurių gyvenamo regiono, Didžiosios Kanowra (532, 460 km²) suvienijimą
Kanuriai yra svarbūs Nigerijos ir Nigerio politikoje. Šiai etninei grupei priklausė tokios asmenybės kaip Waziri Ibrahim, Sani Abacha (Nigerijos valstybės galva 1993–1998 m.), Mamane Oumarou (Nigerio Ministras Pirmininkas), Mamadou Tandja (Nigerio Prezidentas 1999–2010 m.)