Kanopa (indas)
Kanopa (2 kirč. kanopà) − Senovės Egipto indas, kuriame saugoti balzamuoti mirusiojo vidaus organai arba taip vadinamas senovės etruskų indas, kuriame laikyti mirusiojo kūno pelenai.
Žodis yra graikiškos kilmės. Jie taip vadino egiptiečių laidojimo indus dėl panašumo į graikų mitologiniam herojui Kanopui atnašaujamas aukas arba, kita versija, pagal Egipto miesto Kanobo (gr. Kanōpos) pavadinimą. Šiame mieste mirusiųjų pasaulio dievas Ozyris buvo garbinamas kanopinio indo pavidalo. Šie indai buvo gaminami iš medžio, molio, fajanso, kompozitinės medžiagos kartonažo (lino audinio arba papiruso skiautės, sulipdytos gipso mišiniu) ir akmens. Istorijos eigoje daug kartų keitėsi jų forma. Kanopos žinomos iš Egipto senosios karalystės (apie 2650−2175 m. pr. m. e.) laikų. Tai buvo žemo profilio indai, užsandarinti plokščiu antspaudu ar dangteliu. Egipto viduriniosios karalystės (apie 2040−1640 m. pr. m. e.) laikotarpiu pradėjo plisti indai su žmogaus galvos pavidalo dangteliais. Naujosios karalystės (apie 1550−1070 m. pr. m. e.) laikotarpiu indų dangčių figūrėlėmis vaizduoti dievo Horo sūnūs, kaip inde esančių organų saugotojai. Pavyzdžiui, Horo sūnus Imsetas specifiškai buvo kepenų saugotoju, Hapis − plaučių, Duemutefas − skrandžio, Kebehsenufas − žarnų. Kanopos buvo nešamos ir naudojamos ritualiniais tikslais mirusiojo laidotuvių metu. Kape jos būdavo sudedamos į atskirą skrynią atskirai nuo palaidotos mumijos. Kanopinė skrynia dekoruota įvairių saugojančių dievybių vaizdais. Nuo 21-os Egipto karalių dinastijos (vėliau 1070 m. pr m. e.) mumijos pradėtos laidoti su į kūną grąžintais balzamuotais vidaus organais ir kanopų naudojimas sumažėjo − kapuose rasta netikrų kanopų, be vidaus organo. Tikriausiai jų naudojimas vis dar išlaikė ritualinę prasmę.
Etruskų kanopos buvo urnos pavidalo indai su dviem rankenomis ir žmogaus galvos pavidalo dangčiu.
Šaltiniai redaguoti
- Margaret Bunson. Encyclopedia of Ancient Egypt. Infobase Publishing, 2014, p. 80
- Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
- Encyclopaedia Britannica