Kanikati

Kanikati (it. Canicattì) – Italijos miestas Sicilijoje, Agridžento provincijoje. Miestas yra 25 km į rytus nuo Agridžento, 90 km į pietryčius nuo Palermo.

Kanikati it. Città di Canicattì
Kanikačio centras
Kanikati 37°22′00″ š. pl. 13°51′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Sicilija
Provincija	Agridžento provincija
Meras	Vincenzo Corbo
Gyventojų (2010)	35 097
Plotas	91,41 km²
Tankumas (2010)	384 žm./km²
Altitudė	465 m
Pašto kodas	92024
Tel. kodas	0922
Tinklalapis	www.comune.canicatti.ag.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Pankras Taorminietis

Istorija

Kanikačio apylinkėse žmonės gyveno prieš romėnų laikus. Miesto pavadinimas kilo iš arabų Handaq-attin ir reiškia „molio kanalą“. Normanams užimant Siciliją vietinį musulmonų didiką apgulė ir nugalėjo Salvatore Palmeri (1087 m.) Rodžerio I pasekėjas. Už nuopelnus Palmeris iš grafo gavo kardą ir Kanikačio feodą, jis išplėtė arabų tvirtovę, padarė ją pilimi su bokštu.

Po normanų valdė Štaufenai, Angevinai ir Aragonas. 1448 m. bevaikis Antonio Palmieri paliko Kanikatį sūnėnui Andrea De Crescenzio, kuris iš karaliaus Jono II gavo Licentia populandi, leidimą išplėsti feodo ribas ir gyventojų skaičių. Tuo metu Kanikatyje gyveno 1000-1500 žmonių. Andrea De Crescenzio įpėdinis buvo jo sūnus Giovanni, kuris neturėjo sūnų ir paliko feodą uošviui Francesco Calogero Bonanno 1507 m.

Valdant Bonanams miestas išaugo ir pasipuošė. Jų valdžia nusmuko XVIII a. pabaigoje, 1819 m. paskutinis Bonanas atidavė miestą baronui Gabriele Chiaramonte Bordonaro. Po 1848 m. ir 1859-1861 m. maištų ir Italijos suvienijimo mieste atsirado bankai, malūnai, išsiplėtė prekyba. Per visą XX a. pagrindinis pajamų šaltinis mieste buvo žemės ūkis, ypač vynuogės.

1943 m. mieste įvyko Kanikačio skerdynės, kai amerikiečių kariai nužudė keletą italų civilių.