Kaniūkų žudynės
Kaniūkų žudynės – masinės civilių gyventojų žudynės, kurias 1944 m. sausio 29 d. Kaniūkų kaime įvykdė sovietiniai partizanai, kaip parodomąją baudžiamąją akciją už kaimo gyventojų nenorą bendradarbiauti. Vėliau sovietų ir žydų leidiniuose teigta, kad vietos gyventojai, daugiausiai lietuviai, lenkai ir baltarusiai, buvo profašistiniai ir kėlė grėsmę sovietiniams partizanams. Vietos gyventojų teigimu, jie neturėjo ryšių su vokiečių valdžia ir kaime buvo tik keli vyrai, kurie turėjo šautuvus apsiginti nuo banditų.[1]
.jpg)
Istorija redaguoti
1943 m. rudenį Kaniūkų kaime (tuomet geriau žinotam lenkišku pavadinimu Koniuchy) susikūrė vietinės savisaugos dalinys. Savisaugininkai trukdė raudoniesiems partizanams veikti, ginklu gynė jų grobiamą derlių, gyvulius, kitų turtą, nepakluso reikalavimams nusiginkluoti. Nepajėgdami kontroliuoti padėties pietryčių Lietuvoje ir nuslopinti ginkluotų kaimų savisaugininkų priešinimosi, sovietiniai kariai griebėsi žiaurios parodomosios baudžiamosios akcijos. 1944 m. sausio 29 d. 6 val. apie 150 banditų (žydų, rusų), ginkluotų 1 sunkiuoju kulkosvaidžiu, 3 lengvaisiais kulkosvaidžiais, automatiniais pistoletais, šautuvais ir granatomis, puolė Kaniūkų kaimą. Jų rinktinė, įvairių šaltinių duomenimis, sudaryta iš „Mirtis okupantams“ (daugiausia buvę Kauno geto kaliniai žydai ir sovietiniai karo belaisviai), „Mirtis fašizmui“, „Keršytojas“, „Už pergalę“, „Kova“ (visų keturių partizanų dauguma – Vilniaus geto žydai), „Margiris“ būrių ir Raudonosios armijos Generalinio štabo spec. grupės narių, puolė ir sudegino kaimą. Beveik visi Kaniūkų gyvenamieji namai, dauguma ūkinių pastatų sudeginta. Nužudyti 35 (30-40[2]) žmonės (vyrai, moterys, vaikai), 15 žmonių sužeista, daugelis jų sunkiai. Kaniūkų puolimas, sudeginimas ir susidorojimas su gyventojais – žiauriausia sovietinių partizanų akcija prieš Lietuvos kaimų savisaugą. Akciją yra aprašę jos dalyviai, sovietiniai partizanai Isaacas Kowalskis, Chaimas Lazaras, Aba Kovneris ir Paulas Bagrianskis.[3]
2004 m. Lietuvos teisėsauga pradėjo tyrimą dėl Kaniūkų žudynių ir siekė apklausti žydų veteranus, partizanus 2-ojo pasaulinio karo metu, tarp jų Yitzhak Arad, buvusį Jad Vašem vadovą ir tuometinį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narį.[4] Lenkijos Nacionalinio Atminimo institutas pradėjo savo žudynių tyrimą. Kai kuriose Vakarų ir žydų grupėse šie tyrimai buvo įvertinti kaip puolimas prieš antinacistinį pasipriešinimo judėjimą. Lietuvoje ir Lenkijoje buvo nuomonių, kad žudynės įrodo, kad sovietiniai partizanai užsiėmė ne vien kova prieš fašizmą.[5] 2004 m. nužudytiems kaimo gyventojams pastatytas paminklas.[6][7]
Literatūra redaguoti
- Cohen R., 2000 : The Avengers. Alfred A. Knopf, Nowy Jork.
- Kowalski I., 1969: A Secret Press in Nazi Europe: The Story of a Jewish United Organization. Central Guide Publishers, Nowy Jork.
- Lazar Ch., 1985: Destruction and Resistance. Shengold Publishers, Nowy Jork.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Sužiedėlis, Saulius. Historical Dictionary of Lithuania. The Scarecrow Press, Inc. - 2011, p. 146
- ↑ Sužiedėlis, Saulius. Historical Dictionary of Lithuania. The Scarecrow Press, Inc. - 2011, p. 146
- ↑ „Irena Tumavičiūtė. Įsakymas - kaimą sudeginti iki pamatų“. Suarchyvuotas originalas 2014-03-15. Nuoroda tikrinta 2014 m. kovo 15 d..
- ↑ Sužiedėlis, Saulius. Historical Dictionary of Lithuania. The Scarecrow Press, Inc. - 2011, p. 147
- ↑ Sužiedėlis, Saulius. Historical Dictionary of Lithuania. The Scarecrow Press, Inc. - 2011, p. 147
- ↑ Rimantas Zizas. Kaniūkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 331 psl.
- ↑ Tarp dviejų ugnių // Lietuvos žinios, 2010-06-04, 15 psl.[neveikianti nuoroda]
Nuorodos redaguoti
- Rimantas Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais
- Aprašymas apie žudynes I (ang.) Archyvuota kopija 2009-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Aprašymas apie žudynes II (ang.) Archyvuota kopija 2012-02-06 iš Wayback Machine projekto.