Kairiarankystė – naudojimasis daugiau kairiąja ranka nei dešiniąja. Tai priklauso nuo to, kuris smegenų pusrutulis vyrauja. Jei vyrauja dešinysis pusrutulis, žmogus dažniau naudojasi kaire ranka.

Kairiarankystė dažniausiai būna įgimta, kartais įgyta (pavyzdžiui, po traumos, kuri suluošino dešinę ranką). Kairiarankiui išmokus naudotis daugiau dešine ranka, būna slaptoji kairiarankystė. Ją galima nustatyti pagal didesnę kairiąją plaštaką, platesnius jos nagus bei kitus požymius. Fiziniu ir psichiniu vystymusi kairiarankis vaikas neatsilieka nuo dešiniarankio. Bandymai prievarta padaryti vaiką dešiniarankiu gali jam pakenkti. Rašyti dešine ranka kairiarankis įpranta be didelių sunkumų.[1]

Šaltiniai redaguoti

 
  1. KairiarankystėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 181 psl.