Kaducėjus

Kaducėjus (lot. cādūceus, sen. gr. κηρύκειον) – lazda su dviem apie ją apsivyniojusiomis gyvatėmis, viršuje užsibaigianti nedideliais sparnais arba sparnuotu šalmu. Tai simbolis, siejamas pirmiausia su dievu Hermiu bei jo vėlesne hipostaze – Hermiu Trismegistu.

Kaducėjus ant sienos mozaikos

Ant graikiškos vazos pavaizduotas Hermis su kaducėjumi rankoje

Romėnams kaducėjus simbolizavo moralinę pusiausvyrą ir tinkamą elgesį. Lazda reiškia galią, gyvatės – išmintį, sparnai – uolumą, šalmas – pakilias mintis. Be to, kaducėjuje persipina 4 pradai – lazda atitinka žemę, sparnai – orą, dvi gyvatės – ugnį ir vandenį.

Kaducėjaus simbolis labai senas – toks atvaizdas rastas ant Lagašo karaliaus Gudėjos taurės (XXVII a. pr. m. e.). Panašūs simboliai randami ant senovės Indijos paminklų (pvz., ant karaliaus Ašokos monetų). Anot Hainricho Cimerio, kaducėjus senovės Mesopotamijoje galėjo būti visa išgydančio dievo simbolis, vėliau tokia pat reikšme perimtas graikų. Tantrinio budizmo požiūriu, kaducėjaus lazda reiškia pasaulio ašį, gyvatės – atsiskleidusią kundalinės galią. Bendrai, visa kaducėjaus kompozicija atskleidžia pusiausvyrą ir susitvardymą – tiek fizinės, tiek dvasinės sveikatos atžvilgiu.

Su kaducėjumi vaizduojamas egiptiečių Anubis, antikos Hermis-Merkurijus, finikiečių Baalas, kartais Izidė arba Ištarė. Per hermetizmo tradiciją kaducėjus pateko į alcheminę tradiciją, kur gyvatės laikytas priešybių sintezės, tirpsmo ir krešėjimo (solve et coagula), transfomacinės galios simboliu.

Šiais laikais kaducėjaus simbolį kartais naudoja medicinos, farmacijos organizacijos (panašiai kaip Asklepijaus lazdą), taip pat prekybos organizacijos (kaip Hermio prekybininkų globėjo ženklą). Kaducėjaus kaip medicinos srities simbolio naudojimas labiausiai paplitęs JAV ir prasidėjo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje supainiojus jį su Asklepijaus lazda, senu medicinos simboliu (Asklepijas buvo sen. graikų dievas, siejamas su medicina). Šis ženklas populiarus įvairių Europos miestų heraldikoje.

• 
  Kaducėjus ant karaliaus Gudėjos aukojimo taurės
• 
  Kaducėjus XVI a. gydytojo Johano Frobeno knygoje
• 
  Stilizuotas kaducėjus
• 
  Kaducėjus ant Sen Pantaleono kaimelio (Vokliūzas, Prancūzija) herbo
• 
  Piešinys iš alchemijos veikalo, kur filosofas-saulė rankoje laiko kaducėjų