Kadagynasmiškas, kurio medyną daugiausiai sudaro kadagiai. Tai visžalių spygliuočių miškas - šviesus, išretėjęs, mažai produktyvus. Paprastai kadagynai įsikuria kalnų šlaituose, kur formuojasi gruntiniai vandenys ir nuošliaužos, todėl aukštai vertinamos jų savybės – formuojančios aplinką, reguliuojančios vandens režimą, saugančios dirvožemį.[1]

Kadagyno retmiškis (Novorosijskas, Rusija)
Kadagių slėnis prie Kauno marių

Paplitę visose sausose šiaurinio pusrutulio vidutinio klimato zonose, Centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos kalnų atogrąžų regionuose nuo 70° š. pl. iki 12° p. il. Vieni didžiausių kadagių miškų masyvai plyti Vidurinės Azijos kalnuose 800–1300 m aukštyje (665 tūkst. ha), Ziarato Beludžistano kalnuose (100 tūkst. ha),[2] Krymo ir Kaukazo kalnuose iki 2100 m (36 tūkst. ha), Tian Šanyje, Pamyre.[1]

Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje kadagių daugiausiai auga pietryčių pušynuose. Yra kadagynų, augančių ir atvirose vietose, šlaituose prie upių, aukštumų paežerėse. Jiems tinka kalkingas dirvožemis, akmeningos ir smėlėtos laukų dykvietės. Dažnai formuojasi šienaujamose ar ganomose pievose, kur dėl ūkinės žmogaus veiklos sustabdomas kitų krūmų augimas. Lietuvoje savaime auga tik paprastieji kadagiai (Juniperus communis). Žinomiausi kadagynai:[3][4]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Можжевеловые леса // Лесная энциклопедия / Гл. редактор Г. И. Воробьёв. – М.: Сов. энциклопедия, 1986. – Т. 2. – 631 с.
  2. „Juniper Forests, Ziarat“. wwfpak.org. Nuoroda tikrinta 2017-10-13.
  3. Kadagynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. Lietuvos arboristikos centras. Kadagynai Lietuvoje. http://arboristai.lt