Kabeirai
Kabeirai (gr. Κάβειροι) graikų mitologijoje – grupė enigmatinių chtoninių dievybių, kurios laukiniais misterijų šokiais garbino deives Demetrą, Persefonę ir Hekatę[1]. Buvo siejami su metalo darbais, vadinami Hefaisto sūnumis, siejami su Hefaisto kultu. Kabeirų kulto centrai: salos Lemnas ir Samotrakė, Tėbai, Seutopolis (Trakija) ir įvairios kitos Mažosios Azijos vietovės. Kabeirai buvo samotrakiečių dievai, turėję hetitų, trakų, etruskų ir frigų dievų elementų. Lemno gyventojų kultas buvo lokalus, tačiau Samotrakijos kultas plačiai paplito graikų pasaulyje helenistiniu laikotarpiu, pasiekė net romėnus.
Jų motina deivė Kabeiro, todėl, kaip ir ji, jie buvo ir jūros dievai, saugoję jūreivius.
Teigiama, kad Kabeirai buvo dvyniai, tačiau esama šaltinių, tvirtinančių, kad jų buvo trys. Vėliau dėl nežinomų priežasčių vieną iš trijų nužudė kiti du. Pora kebeirų surado sukapoto Dioniso (buvusio Zagrėjumi) falą ir įkūrė misterijų šventyklą Samotrakėje.
Kabeirai artimai siejami su koribantais ir Kretos kuretais, Trojos daktilais ir Frigijos kirbantais[1].
Kai kurie autoriai teigia, kad Samotrakijos Kabeirus sudarė ne tik du (trys) Hefaisto sūnūs, tačiau ir Apolono sūnūs, grupė koribantų. Abi grupės vaizduojamos kaip orgijoje šokantys kariai su besidaužančiais skydais.
Kabeirai taip pat kartais identifikuojami su dioskūrais, abi grupės buvo jūreivių gelbėtojai ir greičiausiai atstovavo Dvynių žvaigždyną alternatyviose tradicijose[1].