Juzefa Čeičytė
Gimė 1922 m. gegužės 19 d.
Aleknos, Juodupės valsčius
Mirė 2022 m. balandžio 13 d. (99 metai)
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse[1]
Veikla tapytoja, scenografė
Alma mater 1953 m. Lietuvos dailės institutas

Juzefa Čeičytė (1922 m. gegužės 19 d. Aleknose, Juodupės valsčiuje2022 m. balandžio 13 d.[1]) – Lietuvos tapytoja, scenografė.

Biografija redaguoti

1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1945 m. dirbo scenografe Lietuvos teatruose. 19491954 m. Klaipėdos dramos teatro dailininkė, 1954–1961 m. vyr. dailininkė, 19621978 m. Lietuvos kino studijos dailininkė.[2]

Kūryba redaguoti

Sukūrė konceptualių lakoniškų formų scenovaizdžių apie 60 spektaklių, dekoracijų ir kostiumų kino filmams. Sukūrė suabstraktintų ir abstrakčių tapybos („Kažkas tokio“ 1960 m., „Vėjas“ 1965 m., „Hirosima1975 m., „Laikas“ 1980 m., „Paskutinė giesmė“ 1994 m.), grafikos, keramikos kūrinių. Jie griežtos kompozicijos, ekspresyvios tapysenos, būdinga šiltų ir šaltų spalvų, faktūros ir plokštumos jungtis.[3]

Nuo 1954 m. dalyvavo tapybos ir scenografijos parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:

Scenografija redaguoti

Filmografija redaguoti

Bibliografija redaguoti

  • Sakymai, eilėraščiai, 1997 m.
  • Juzefa Čeičytė. Tapyba, albumas, 1999 m.

Apdovanojimai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 Mirė tapytoja, scenografė, poetė Juzefa Čeičytė. lrt.lt. 2022-04-14. Nuoroda tikrinta 2022-04-14.
  2. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Juzefa Čeičytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.
  3. Raimonda ŠirvinskienėJuzefa Čeičytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 273 psl.