Jurgis I (Graikija)

Jurgis I (Graikija)
Jurgis I
Gliuksburgai
Gimė 1845 m. gruodžio 24 d.
Kopenhaga, Danija
Mirė 1913 m. kovo 18 d. (67 metai)
Salonikai, Graikija
Tėvas Kristijonas IX
Motina Luiza Hessen-Kassel
Sutuoktinis (-ė) Olga Konstantinovna
Graikijos karalius
Valdė 1863 m. - 1913 m. (~50 metų)
Pirmtakas Otonas I
Įpėdinis Konstantinas I
Vikiteka Jurgis I (Graikija)
Parašas

Jurgis I (1845 m. gruodžio 24 d. Kopenhaga – 1913 m. kovo 18 d. Salonikai) – Graikijos karalius (18631913).

Jurgio I monograma

Biografija redaguoti

 
Jurgio I žmona Olga Konstantinovna

Danijos karaliaus Kristijono IX antrasis sūnus. Graikijoje 1862 m. nuvertus karalių Otoną I, D. Britanijos siūlymu Graikijos Nacionalinio susirinkimo 1863 m. kovo 30 d. išrinktas karaliumi. Už Jurgio I išrinkimą D. Britanija 1864 m. perdavė Graikijai Jonijos salas, nuo 1815 m. buvusias jos protektoratu. Jurgiui I valdant 1864 m. Nacionalinis susirinkimas priėmė Graikijos konstituciją. Nužudytas makedonų teroristų.[1]

Šeima redaguoti

1867 metais Jurgis vedė Olgą Konstantinovn (1851–1926), didžiojo kunigaikščio Konstantino Nikolajevičiaus dukterį. Vaikai:

  • Konstantinas I (18681923) – Graikijos karalius (19131917, 19201922, vedė princesę Sofiją Prusę, turėjo tris sūnus ir tris dukteris;
  • Jurgis (18691957) – Korfo grafas, vedė princesę Mari Bonapart, turėjo sūnų ir dukterį;
  • Aleksandra (18701891) – didžiojo kunigaikščio Pavelo Aleksandrovičiaus žmona, turėjo sūnų ir dukterį;
  • Nikolajus (18721938) – vedė didžiają kunigaikštytę Eleną Vladimirovną, turėjo tris dukteris;
  • Marija (18761940) – didžiojo kunigaikščio Georgijaus Michailovičiaus žmona, turėjo dvi dukteris;
  • Olga (1880) – mirė jaunystėje
  • Andrejus (18821944) – veddė princesę Alisą Batenberg, turėjo keturis dukteris ir sūnų;
  • Christoforas (18881940) – pirmoji žmona Nensi Stiuart, antroji žmona - Prancūzijos princesė Francuaza Orleanietė, nuo kurios turėjo vieną sūnų.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Jurgis I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 54 psl.