Jupiteris ir Ijo
Menininkas Koredžas
Metai 1531-1532
Meno kryptis Aukštasis renesansas, manierizmas
Medžiagos, technika aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys 73,6 x 162,0 cm
Miestas (vieta) Viena, Austrija
Muziejus Meno istorijos muziejus

Jupiteris ir Ijo – vienas iš keturių mitologinių paveikslų, kuriuos apie 1531-32 m. nutapė italų renesanso dailininkas Antonijus Alegris, pramintas Koredžu.

Apie paveikslą redaguoti

Mitologinių paveikslų seriją Ovidijaus „Metamorfozių“ motyvais, kuri turėjo dekoruoti Gonzagų pilies rūmų kambarį, užsakė Mantujos markizas Federikas Gonzaga. Paveikslų serija vaizdavo Jupiterio meilės scenas. Visuose paveiksluose (kiti − „Ganimedo pagrobimas“, „Danaja“, „Leda ir gulbinas“) Jupiteris įgauna ne žmogaus formą tam, kad patenkintų savo aistras: suviliotų moterį, Ganimedo atveju − pagrobtų berniuką.

Paveikslai yra atvirai erotinio charakterio. XVI a. pradžioje Italijoje vyravo katalikiškos religinės pasaulėžiūros normos ir atviras seksualinio akto, net ir privačioje erdvėje, vaizdavimas mene buvo draudžiamas. Tokiu būdu, norėdamas pavaizduoti meilės sceną dailininkas turėdavo tai daryti ypač atsargiai ir nenukrypdamas nuo priimtų normų. „Jupiteryje ir Ijo“ Jupiterio prisilietimas prie Ijo vos juntamas, pagoniškų mitų grubaus išprievartavimo auka Ijo paversta pagal antikinius moters grožio idealus nutapyta, malonume ir ekstazėje paskendusia nimfa.

Paveikslo scenos veiksmas vyksta atvirai gamtoje, didelis ąsotis tikriausiai simbolizuoja vandenį (gyvybės simbolis). Ijo užklupta prie upelio ar šaltinio. Debesyje vos vos galima išskirti Jupiterio veidą ir jo bučinį. Viena, debesies pavidalo ranka, Jupiteris apglobia Ijo. Paveikslas pažymėtinas plačiu sfumato naudojimu Ijo figūroje. Koredžo sugebėjimas suderinti klasikinio vaizdavimo formas su mistiškumu ir emociškumu padarė įtakos vėlesniems baroko dailininkams.

Pagal Sen. Graikijos mitus Ijo buvo nekalta Heros šventyklos mergelė. Jupiteris ją pamatė ir įsimylėjo. Nenorėdamas, kad jo žmona Hera pamatytų, pasivertė į debesį ir išprievartavo Ijo. Hera visgi apie tai sužinojo ir iš keršto pavertė Ijo balta karve. Federikas Gonzaga tikriausiai paveikslą ir jį akomponuojantį „Ganimedo pagrobimą“ padovanojo imperatoriui Karoliui V. Šis poelgis galėjo turėti simbolinę prasmę: imperatorius Karolis V buvo galingiausias to meto Europos valdovas, o paveikslai simbolizavo galios pasireiškimą. 1605 m. paveikslus įsigijo imperatorius Rudolfas II.[1]

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti