Juozapatas Kuncevičius

Juozapatas Kuncevičius
blrs. Язафат Кунцэвіч
ukr. Йосафат Кунцевич
Gimė 1580 m.
Volodymiras, Voluinės vaivadija, Lenkija, ATR
Mirė 1623 m. lapkričio 12 d. (~43 metai)
Vitebskas, Vitebsko vaivadija, LDK, ATR
Šventasis
Paskelbtas palaimintuoju 1643 m.
Kanonizuotas 1867 m.
Šventė lapkričio 12 d.
Veikla Lietuvos arkivyskupas, pirmasis unitų šventasis.
Vikiteka Juozapatas Kuncevičius

Juozapatas Kuncevičius (blrs. Язафат Кунцэвіч, ukr. Йосафат Кунцевич, apie 1580 m. Volodymiras, Voluinė1623 m. lapkričio 12 d. Vitebskas) – Lietuvos arkivyskupas, nuo 1643 m. palaimintasis, nuo 1867 m. šventasis (šventė – lapkričio 12 d.) pirmasis unitų šventasis.

Biografija redaguoti

Tėvas, rusėnų pirklys, vadinosi Kunčycas. Užėmęs aukštas bažnytines pareigas, Juozapatas „subajorino“ pavardę į Kuncevičių. Mokėsi vietinėje stačiatikių mokykloje, 1596 m. atvyko į Vilnių mokytis pirklio amato. 1604 m. įstojo į Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolyną. 1609 m. įšventintas jerėjumi ir paskirtas novicijų auklėtoju, nuo 1614 m. vienuolyno archimandritas. 1617 m. paskirtas Bytenės prie Slanimo vienuolyno igumenu. Nuo 1617 m. Polocko unitų vyskupas koadjutorius. Jis ir metropolitas V. Rutskis Rūtos dvare prie Naugarduko sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą, sujungė Vilniaus, Bytenės, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko bazilijonų vienuolynus, reorganizavo bazilijonų ordiną ir įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje – bazilijonai. Nuo 1618 m. Polocko arkivyskupas. Uoliai propagavo Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių uniją, kuriai priešinosi stačiatikiai. Nužudytas sukilusių unijai priešiškų Vitebsko gyventojų. Palaikai saugoti Polocko unitų katedroje, vėliau slapstyti įvairiose vietose, 1949 m. perkelti į Šv. Petro baziliką Romoje.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Juozapatas Kuncevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 259 psl.

Nuorodos redaguoti