Juozapas Mickevičius
| Juozapas Mickevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1743 m. Gardino apskritis |
| Mirė | 1817 m. (~74 metai) Vilnius |
| Veikla | Vilniaus universiteto eksperimentinės fizikos profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Juozapas Mickevičius (1743 m. Gardino apskritis – 1817 m. Vilnius) – Vilniaus universiteto eksperimentinės fizikos profesorius.
Biografija redaguoti
Vilniaus universitete studijavo filosofiją, matematiką, teologiją.
Nuo 1775 m. daugiau kaip 20 m. vadovavo Vilniaus universiteto Fizikos katedrai, Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos festivalo dekanas, 1794 m., 1806 m. ir 1807 m. rektoriaus pavaduotojas, nuo 1781 m. profesorius.[1]
Skaitė eksperimentinės fizikos kursą, dėstė labiau remdamasis eksperimentais, nenagrinėdamas teorinius klausimus, nesinaudodamas matematiniais skaičiavimais. Eksperimentinę fiziką siejo su meteorologija ir sisteminiais stebėjimais astronomijos observatorijoje. Vilniaus miesto amatininkams laisvalaikiu dėstydavo elementariąją matematiką ir mechaniką, su jais sukonstravo daugelį įrenginių fizikos eksperimentams.[1]
Tyrė Stakliškių mineralinius šaltinius (1787 m.), nagrinėjo pramonės technologijos problemas, domėjosi meteorologija, Vilniaus apygardoje įsteigė 60 meteorologijos stočių ir parengė joms stebėjimo programas, oro prognozavimą bandė susieti su Mėnulio judėjimu, ieškodamas oro masių judėjimo atmosferoje ir jūros potvynių bei atoslūgių analogijos.[2] Parašė mokslinių darbų apie pusiau elipsinės formos krosnis, meteorologiją ir meteorologinius stebėjimo būdus. [3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- ↑ „Vienas iš paskutiniųjų jėzuitų – Juozapas Mickevičius“. eia.libis.lt:8080. 2011-03-25. Suarchyvuotas originalas 2017-02-16. Nuoroda tikrinta 2017-02-16.
- ↑ Juozapas Mickevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 34 psl.