Juodoji tuopa

Juodoji tuopa (Populus nigra) – gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties, rudenį lapus metantis medis.

Juodosios tuopos požymiai

Sėklos

Moteriškas žirginėlis

Žievė

Kamienas dažniausiai susiformuoja keistų, nelygių formų

Juodoji tuopa numetusi lapus

Paplitimas

Juodosios tuopos auga didesniojoje Europos dalyje (išskyrus šiaurės Europą), vakarų Azijoje, šiaurės Afrikos regionuose palei Viduržemio jūrą.

Paplitimas ir augavietės Lietuvoje

Labai reta medžių rūšis (bet neįtraukta į Lietuvos raudonąją knygą), kartais auginama parkuose, sodybose ar pasitaikanti pakelėse. Per Lietuvą eina šios rūšies šiaurinio paplitimo riba, tad kiek dažniau auga tik pietinėje jos dalyje. Jų augavietės upių salpose, tad gerai pakenčia būdama ilgai apsemta vandens. Labai reikli šviesai, šilumai ir drėgmei. Geriausiai auga pralaidžioje, žvyringoje ir smėlingoje žemėje.

Juodųjų tuopų nykimas, hibridizacija ir apsauga

Kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje ši rūšis reta arba labai reta ir nykstanti ir manoma kad tai lemia du pagrindiniai veiksniai:

1. Natūralios aplinkos kuriose jos savaime auga radikalus pakeitimas.
2. Tikėtinas kryžminimasis su hibridine Populus × canadensis tuopa, kuri plačiai auginama plantacijomis.

2006 metais juodoji tuopa buvo paskelbta metų medžiu Vokietijoje, kad būtų atkreiptas visuomenės dėmesys į šios rūšies nykimą ir hibridizaciją su kitomis, dažnai svetimomis, Vokietijoje introdukuotomis genetiškai artimomis rūšimis ar jų veislėmis. Tokiu būdu norima apsaugoti genetiškai gryną rūšį.

Požymiai

Jos laja paprastai skėstašakė, kurią dažniausiai sudaro kelios storesnės šakos. Žievė tamsiai pilka ar beveik juoda, senų kamienų stora ir giliai suaižėjusi. Ūgliai apvalūs, gelsvai pilki bei žvilga. Pumpurai kiaušiniškos formos, smailiomis, atspurusiomis nuo ūglio viršūnėlėmis, žalsvai rudi arba rudi, dideli, pražanginiai ir truputį lipnūs. Jaunų lapų lapalakščiai aromatingi, lipnūs, ploni, o senesnių standūs su šviesiai žalia apatine dalimi. Jaunų lapelių lapalakščiai ploni, aromatingi bei lipnūs. Senesnių lapų lapalakščiai standūs, kurių apatinė pusė šviesesnė. Lapų viršutinė pusė ryškiai žalia, kiaušiniškos formos ar kiek platesni ir ant ilgo lapkočio bei ilgoka, aštriai smailėjančia viršūne. Jie 5-8 cm ilgio ir 6-8 cm pločio, pliki o jų pakraščiai pjūkliškai dantytais krašteliais. Juodosios tuopos dvinamiai augalai, kai moteriški ir vyriški žiedai sukrauti skirtinguose medžiuose apdulkinami vėjo. Žiedai maži, vienalyčiai ir susitelkę į žirginėlius ir žydi kovo pabaigoje – balandžio mėn. Vyriški žirginėliai 12 cm ilgio. Vaisius yra daugiasėklė dėžutė.

Matmenys

Tai greitai auganti rūšis. Medis vidutinio aukščio ar aukštas lapus metantis medis. Paprastai 20-28 m aukščio, bet neretais atvejais (ypač prie gerų augimo sąlygų) iki 30-42 metrų aukščio ir masyvūs kamienai kartais siekia daugiau kaip 2 metrų skersmenį.

Europoje žinoma aukščiausia dabar auga pietvakarių Prancūzijos Albas vietovėje, jos aukštis 42 m. Storiausiu kamienu auga Vengrijos Adony vietovėje (Fejer apygardoje) – 10,72 m skersmens apimties.

Amžius

Gyvena apie 80-150 metų ir labai retais atvejais pasitaiko turinčių 300 metų.

Porūšiai

Botanikai išskiria tris, kartais keturis jos porūšius:

• (Populus nigra subsp. nigra), auga centrinėje ir rytų Europoje. Lapeliai lygus ir be plaukelių. Žievė pilkai ruda, storoka, raukšlėta.
• (Populus nigra subsp. betulifolia), auga šiaurės vakarų Europoje (Prancūzijoje, JK, Airijoje). Lapų gyslelės plaukuotos. Žievė pilkai ruda, storoka ir giliai raukšlėta, dažnai su deformacijom, gumbuota su pasvirusiu kamienu.
• (Populus nigra subsp. caudina), auga Viduržemio jūros regione.
• (Populus nigra var. afghanica) arba (Populus nigra var. thevestina), auga pietvakarių Azijoje. Žievė glotni, lygi, beveik balta.

Panaudojimas

Medicinoje: Vaistinei žaliavai pumpurai renkami kovo ir balandžio mėnesį. Džiovinami gerai vėdinamoje, šiltoje, sausoje, nuo saulės spindulių apsaugotoje patalpoje apie 30 °C temperatūroje. Jų žaliavoje svarbiausia medžiaga žmogui yra gliukozidai, kaip kad populinas, salicinas, flavoninės prigimties medžiagos – chrizinas ir tektochrizinas, dervinės medžiagos, eterinis aliejus. Liaudyje pumpurų ištrauka gana plačiai vartota išorinėms žaizdoms gydyti. Mokslinėje medicinoje dėl gliukozido salicino tuopos pumpurai vartojami kaip šlapimą, prakaitavimą skatinanti priemonė. Kitur Juodųjų tuopų šakelės naudojamos pirtyse vantoms surišti.

Nuorodos

• Juodosios tuopos savaiminio paplitimo arealo žemėlapis pagal euforgen.org
• Juodosios tuopos mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) Archyvuota kopija 2021-06-15 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org) svetaines Anglų k.
• The thickest, tallest, and oldest Eurasian aspen trees/Populus nigra (monumentaltrees.com) Anglų k.

Galerija

• 
  Požymiai
• 
  Pemphigus spirothecae
• 
  Juodoji tupa
• 
  Juodoji tuopa auganti Žemutinės Saksonijos šiaurės rytuose.
• 
  Juodosios tupos hibridai: Medžiai auga su tiesiais kamienais ir tiesiomis šakomis.