Julius Bruckus
| Julius Bruckus | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. sausio 1 d. Palanga |
| Mirė | 1951 m. (~81 metai) Tel Avivas |
| Veikla | gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo veikėjas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Julius Bruckus (1870 m. sausio 1 d. Palangoje – 1951 m. Tel Avive) – gydytojas, tarpukario Lietuvos politikas, aktyvus žydų politinio ir kultūrinio gyvenimo veikėjas. Ekonomisto Boriso Bruckaus brolis.
Biografija redaguoti
1894 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą. Buvo pirmosios žydų studentų sionistų draugijos narys.
Dirbo gydytoju Minske, vėliau persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Aktyviai dalyvavo Švietimo skleidimo tarp Rusijos žydų draugijos veikloje, bendradarbiavo Žydų teisių gynimo biure. 1898–1902 m. rusų – žydų mėnraščio „Voschod“ redakcinės kolegijos narys. 1905 m. sionistų periodinių leidinių „Jevreiskaja Žyznj“ ir „Rassvet“ redkolegijos narys. Dalyvavo Kovos už lygias teises sąjungos suvažiavime ir išrinktas jos Centro Komiteto nariu. 1909 m. sionistų Vykdomojo Komiteto ir stebėjimo tarybos narys. 1919–1922 m. Peterburgo žydų universiteto žydų istorijos profesorius.
1922 m. grįžo į Lietuvą. 1922 m. lapkričio 13 – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo narys. 1923 m. sausio mėn. – vasario 22 d. VII Ernesto Galvanausko Ministrų kabinete laikinai ėjo ministro be porfelio pareigas žydų reikalams, pakeitęs šiame poste į Vokietiją išvykusį Maksą Soloveičiką.
1924 m. išvyko į Vokietiją. Gyveno Berlyne, vienas sionistų – revizionistų partijos kūrėjų. A. Hitleriui atėjus į valdžią išvyko gyventi į Prancūziją, bet 1940 m. Viši vyriausybės suimtas. Pabėgo į JAV, o vėliau persikėlė į Palestiną.
Parašė stambių mokslo darbų apie Lietuvos ir Rusijos žydų istoriją, chazarus keliomis kalbomis.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 45 p. ISBN 5-89942-585-7.