Julius Būtėnas
| Julius Būtėnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1908 m. lapkričio 30 d. Galintėnai, Nemunaičio valsčius |
| Mirė | 1999 m. balandžio 28 d. (90 metų) Vilnius |
| Vaikai | Rima |
| Veikla | literatūros tyrinėtojas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas |
| Partija | 1960 m. SSKP |
| Alma mater | 1934 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Julius Būtėnas (1908 m. lapkričio 30 d., senuoju stiliumi lapkričio 17 d. Galintėnuose, Nemunaičio valsčius, Alytaus apskritis – 1999 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, žurnalistas, redaktorius, rašytojas.
Biografija redaguoti
Mokėsi Alytaus, Merkinės gimnazijose. 1925 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje – žurnale „Aušrinė“. 1929–1934 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių bei prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Dalyvavo studentų varpininkų, jaunimiečių veikloje. 1930 m. dienraščio „Lietuvos žinios“ korektorius. 1931–1934 m. V. Atkočiūno spaustuvės korektorius. 1931 m. redagavo žurnalą „Jaunimas“, 1933 m. „Moksleivių varpai“, 1940 m. dirbo Lietuvių kalbos žodyno redakcijoje, redagavo žurnalą „Varpas“.
1940 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijos sekretorius. 1940–1941 m. Revoliucijos muziejaus direktorius. 1942–1944 m. mokytojavo Leipalingio ir Merkinės gimnazijose. 1944–1950 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto vyresnysis dėstytojas. 1951–1952 m. skaitė lietuvių literatūros paskaitas Vilniaus pedagoginiame institute, Lituanistikos fakultete. Nuo 1958 m. žurnalo „Pergalė“ redakcijos sekretorius. 1958–1969 m. vienas iš Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redaktorių.[1][2][3]
Kūryba redaguoti
Parašė kaimo buities realistinių apsakymų ir vaizdelių apie kaizerinę okupaciją ir kaimo žmonių vargus. Reiškėsi kaip literatūros ir kultūros istoriografas, išspausdino kritikos straipsnių, recenzijų. Su Aleksandru Kernagiu parašė pjesę apie Julių Janonį „Pamilau dangaus žydrumą“ (past. 1957 m., išl. 1958 m.). Istoriografiniams darbams būdinga faktų gausa, dokumentikos ir atsiminimų derinimas su beletristikai artimu pasakojimu.[4]
Bibliografija redaguoti
- Stiklinės gonkos: beletristiniai vaizdeliai dzūkų tarme, 1932 m.
- Prikąstas liežuvis: prozos vaizdeliai, 1933 m.
- Mėlyni kareiviai: romanas, 1936 m.
- Povilas Višinskis: biografinė apybraiža, 1936 m.
- Vincas Kudirka: biografinė apybraiža, 1937 m.
- Žemaitė: biografinė apybraiža, 1938 m.
- Napoleonas: biografinė apybraiža, 1938 m.
- Lietuvių teatras Vilniuje 1900–1918 m.: studija, 1940 m., 1988 m.
- Žemaitės gyvenimas: 2-asis sutrumpintas leidimas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947. – 76 p.
- Tarasas Ševčenka. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga, 1954 m.
- Kalbininkas Kazimieras Būga. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 34 p.
- 1905 m. revoliucijos atspindžiai lietuvių literatūroje, 1955 m.
- Maironis. Gyvenimo ir kūrybos apžvalga 1957 m.
- Lietuvių literatūros vadovėlis, 2 d. – Vilnius: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1957–1958 m.
- Mėlynieji kareiviai. – Vilnius: Vaga, 1968. – 264 p.
- Julius Janonis: biografinė apybraiža, 1973 m.
- Istoriografo užrašai: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 374 p.
- Literato duona: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 277 p.
- Žmonės, kuriuos pažinojau: atsiminimai. – Vilnius: Vaga, 1978. – 261 p.
- Žodis ir laikas: kritikos straipsniai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 332 p.
- Pseudonimai, arba slapyvardžiai: apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1981. – 148 p.
- Neramūs metai: memuarinės apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1982. – 203 p.
- Julius Janonis. – Kaunas: Šviesa, 1986. – 86 p.
- Vincas Kudirka: biografinė apybraiža. 2-as papildytas leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1988. – 206 p.
- Lietuvos žurnalistai: atsiminimai ir paieškos. – Vilnius: Žurnalistika, 1991. – 204 p.
- Gyvenusi kitiems: apybraiža apie Feliciją Bortkevičienę. – Kaunas: Aušra, 1993. – 157 p.
- Vinco Kudirkos bendražygiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993. – 215 p.
- Mykolas Sleževičius: advokatas ir politikas (su Mečiu Mackevičiumi). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. – 263 p.
- Žemaitė: biografinė apybraiža. – Vilnius, 1997.
- Povilas Višinskis: biografinė apybraiža. 2-as leidimas. – Vilnius: Egalda, 1997. – 214 p.
- Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas. – Vilnius: Žara, 2004. – 283 p.: iliustr. – ISBN 9986-34-125-6
Įvertinimas redaguoti
- 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julius Būtėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 313-312
- ↑ Laima Matkevičiūtė. Julius Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 667 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 80 psl.
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&ID=394&-find= Archyvuota kopija 2007-09-10 iš Wayback Machine projekto.