Joskaudai
| Joskaudai | ||
|---|---|---|
  Joskaudai |
||
| 55°58′55″š. pl. 21°10′34″r. ilg. / 55.982°š. pl. 21.176°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 36 | |
 Vikiteka |
Joskaudai | |
Joskaudai – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 8 km į pietvakarius nuo Darbėnų, prie kelio 2309 Palanga–Lazdininkai .
Etimologija redaguoti
Kaimo vardas kilo iš asmenvardžio Joskaudas daugiskaitinės formos (asmenvardinis vietovardis).
Geografija redaguoti
Įsikūręs Pajūrio žemumoje, apsuptas Joskaudų, Gikarinės, Žibos ir Degsnės miškų. Šiaurėje susisiekia su Lazdininkais ir Užkylininkais, į pietvakarius prasideda Žibininkai. Per kaimą teka Upalės upelis (kairysis Lazdupio intakas), praeina kelias Palanga–Darbėnai.
Istorija redaguoti
Joskaudų piliakalnis liudija, kad kaimo žemėje žmonės apsigyveno I tūkstantmetyje.
XVI a. įsikūrė kaimas.[2] XVI–XVIII a. priklausė Palangos seniūnijai, dvarui ir parapijai, 1861–1950 m. – Palangos valsčiui. XVIII a. įkurtas Joskaudų palivarkas, o kaime stovėjo Palangos dvaro karčema. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pirmoje pusėje prie Joskaudų miško išaugo vienkieminis Naujokų užusienis, priklausęs Joskaudų kaimo bendruomenei. 1829 m. smėlingos, žemdirbystei netinkamos bendro naudojimo kaimo žemės buvo užsodintos spygliuočių mišku.
1819 m. kaimas prijungtas prie Kuršo gubernijos. Jame pradėjo kurtis latvių kilmės evangelikai liuteronai, įsteigtos evangelikų liuteronų kapinės. 1919 m. latvių kariuomenei užėmus Palangos valsčių, kaimas tapo Latvijos teritorijos dalimi. Lietuvai grąžintas 1921 m. 1923 m. buvo 14 ūkių.[3] Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo prijungtos Joskaudų palivarko žemės ir 14-ka Želvių palivarko sklypų. Naujokų užusienis priskirtas Kadagynų kaimui.
1941 m. gegužės 22 d. už pyliavos nepylimą, agitavimą ir mėginimą pabėgti į Vokietiją buvo suimtas ir uždarytas į Dimitravo kalėjimą Kretingoje ūkininkas Petras Benetis.[reikalingas šaltinis] 1941 m. rugpjūčio 15-16 d. Joskaudų piliakalnyje ir papėdėje nacistai sušaudė per 500 Skuodo žydžių ir vaikų, kalintų Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje.[4] Antrojo pasaulinio karo metu Joskaudų miške vokiečių kariuomenė įsirengė artilerijos sviedinių sandėlius, kuriuos 1944 m. traukdamasi išsprogdino.[5]
Pokariu už nepaklusnumą sovietų valdžiai ir prievolių nevykdymą buvo represuota ūkininko Prano Gikaro šeima. Kretingos liaudies teismas P. Gikarą 1947 m. nuteisė 2 metams kalėjimo ir 3 metams tremties, o jo turtą konfiskavo.[6] Žmona Elena su vaikais Juozu, Leonu, Vladu ir Elena 1948 m. sausio 3 d. buvo ištremti į Tomską. Ten pat 1951 m. sausio 1 d. išvežtas iš kalėjimo išleistas P. Gikaras, kuris tremtyje mirė.[7]
XX a. pabaigoje kaime įrengtas Palangos sąvartynas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija |
| 1915–1919 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Oberosto Kuršo sritis |
| 1919–1921 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Latvija |
| 1921–1950 m. | Palangos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1963 m. | Lazdininkų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
| nuo 2009 m. | Lazdininkų seniūnaitija, Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 115 | 93 | 86 | 75 | 44 | 42 | 44 | 36 | ||
| |||||||||
Žymūs asmenys redaguoti
- Vladas Jurgutis (1885–1966), kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius.
Kultūros paveldas redaguoti
- Piliakalnis-alkakalnis, vadinamas Alkos, Aukos, Pilies kalnu (I tūkst. – II tūkst. pradžia);
- Erškėtyno sakralinė-mitologinė vieta;
- Etnokultūrinė sodyba, vienkieminė, susideda iš namo (1845 m.) ir klėties (1890 m.). Priklausė Palangos dvarui, iš kurio 1902 m. nupirko A. Pleikis. Žemaitijai būdingas liaudies architektūros statinių kompleksas.[15]
- Joskaudų evangelikų liuteronų kapinės (XIX–XX a.);
- Skuodo žydų žudynių vieta (Joskaudų miškas, 1941 m. rugpjūčio 15–16 d.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. – Švyturys – 1992, liepos 25
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1923. – P. 117
- ↑ Masinės žudynės Lietuvoje (1944–1945): Dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1965
- ↑ Dovilė Simaityte. Joskaudų mišką vaduoja nuo vokiečių palikimo. – Pajūrio naujienos – 2010, birželio 29
- ↑ Žemaičių žemė – 1947, spalio 12. – P. 4
- ↑ 1941-1952 m. Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 434
Lietuvos gyventojų genocidas, 1948 m. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. – T. 3 (A-M). – P. 392 - ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 9,0 9,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ [1][2]Kultūros vertybių registras: Etnoarchitektūrinė sodyba: namas, svirnas
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠVENTOJI – 8 km Užkylininkai |
Sausdravai – 5 km | DARBĖNAI – 6 km Lazdininkai |
| |||||||
| Manciškė – 4 km |
|
Daubėnai – 4 km | |||||||||
| Žibininkai PALANGA – 9 km |
Rūdaičiai – 5 km | Tarvydai-Dimitravas – 4 km | |||||||||
