Jonas Staugaitis
| Jonas Staugaitis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1868 m. gegužės 20 d. Omentiškiai (Štratai), Paežerių valsčius, Šakių apskritis |
| Mirė | 1952 m. sausio 18 d. (83 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Vincas Staugaitis |
| Motina | Ieva Bliūdžiūtė-Staugaitienė |
| Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas | |
| Veikla | Lietuvos gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga |
| Alma mater | Varšuvos universitetas |
Jonas Staugaitis (1868 m. gegužės 20 d. Omentiškiuose (Štratai), Paežerių valsčius, Šakių apskritis – 1952 m. sausio 18 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – Lietuvos gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
.jpg)
Biografija redaguoti
Gimė Vinco Staugaičio ir Ievos Bliūdžiūtės-Staugaitienės šeimoje. Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje, 1887–1893 m. studijavo mediciną Varšuvos universitete.
Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijai „Lietuva“, kurios iniciatyva 1889 m. pradėti leisti laikraščiai „Varpas“ ir po metų „Ūkininkas“, įvairiais slapyvardžiais juose publikavo apie 20 straipsnių, daugiausia iš agronomijos srities.[1] Varšuvoje lankė bitininkystės kursus, bitininkystės klausimais rašė „Varpe“ ir „Ūkininke“. Baigęs studijas, pakviestas Vinco Kudirkos 1894 m. apsigyveno Šakiuose, kur 20 metų su pertraukomis vertėsi gydytojo praktika. 1904–1905 m. jam teko dalyvauti Rusijos-Japonijos bei 1915–1918 m. Pirmajame pasauliniame kare. Daug laiko skyrė visuomeninei veiklai, rašė spaudoje. Už šią veiklą 5 mėn. kalintas.
Nuo 1918 m. Šakių apskrities gydytojas, Šakių apskrities ligoninės vedėjas, nuo lapkričio 20 d. Šakių miesto komiteto pirmininkas, apskrities komiteto pirmininkas. 1919 m. vasarą persikėlė į Kauną, paskirtas Sveikatos departamento medicinos skyriaus vedėju, vėliau Kauno miesto ligoninės vyresnysis gydytojas, 1920–1926 m. ir ligoninės direktorius. 1922–1940 m. redagavo žurnalą „Medicina“, [2]1924 m. vienas Lietuvos gydytojų sąjungos, Draugijos kovai su tuberkulioze steigėjų,[3] Aukštųjų mokslų draugijos pirmininkas, dalyvavo Raudonojo Kryžiaus draugijos bei Šaulių sąjungos centro valdybos veikloje. Vienas iš Lietuvos universiteto kūrėjų. Nuo 1929 m. Kauno medikus atstovavo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos tarnyboje, turėjo didelę įtaką Sveikatos departamente. Nuo 1932 m. gavo 600 Lt pensiją.
Nuolat tobulino lietuvišką medicininę terminiją. Dirbo pasiaukojamai, gyveno kukliai, šeimos taip ir nesukūrė. 1945–1949 m. vadovavo Kauno higienos muziejui, buvo paskirtas LTSR medicinos tarybos nariu, 1949–1951 m. Sanitarijos – epidemiologijos stoties gydytojas, Kauno sanitarinio švietimo namų vadovas.[4]
Politinė veikla redaguoti
Į aktyvų politinį gyvenimą įsitraukė 1919 m. 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Didele balsų persvara išrinktas Steigiamojo Seimo pirmuoju vicepirmininku.
1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. 1925 m. vasario 9 d. – kovo 5 d. Antrojo Seimo ir 1926 m. birželio 2 d. – gruodžio 17 d. Trečiojo Seimo pirmininkas, nušalintas nuo pareigų įvykus valstybės perversmui.
1922–1928 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komiteto narys, partijos suvažiavimų pirmininkas.[5]
Įvertinimas redaguoti
- 1929 m. vasario 13 d. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas;
- 1946 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas;
- 1998 m. spalio 16 d. Kauno centre ant „Tulpės“ kooperatyvo namo A. Mickevičiaus g. 15 atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1927–1952 m. gyveno gydytojas varpininkas, Kauno medicinos draugijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas, „Medicinos“ žurnalo redaktorius, Seimo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras Jonas Staugaitis“ (skulptorius Vladas Žuklys, architektas Jonas Lukšė).[6].
Literatūra redaguoti
- Staugaitis Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.
- Staugaitis Jonas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 474–475.
- Stakeliūnaitė D., Staugaitis Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 356–359.
- Stakeliūnaitė D., Staugaitis Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 480–486.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ PROF. P. AVIŽONIO IR GYD. J. STAUGAIČIO rinkiniai Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 471 psl.
- ↑ Lietuvių enciklopedija. XXVIII t. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963 m. 544 p.
- ↑ Žymūs Kauno žmonės Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
- ↑ Kauno m. mero 1995 05 05 potvarkis Nr. 277.