Jonas Stasiūnas
Gimė 1919 m. rugsėjo 26 d.
Ničiūnai, Kupiškio rajonas
Mirė 1987 m. rugpjūčio 3 d. (67 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinės
Tėvas Antanas Stasiūnas
Motina Zuzana Dudaitė
Sutuoktinis (-ė) Bronislava Stasiūnienė
Vaikai Aušra Stasiūnaitė
Veikla operos dainininkas
Partija 1957 m. SSKP

Jonas Stasiūnas (1919 m. rugsėjo 26 d. Ničiūnuose, Kupiškio rajonas – 1987 m. rugpjūčio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos operos dainininkas (baritonas), profesorius.

Biografija redaguoti

Tėvas Antanas Stasiūnas, užaugęs keturių seserų ir trijų brolių šeimoje, jaunystėje buvo išvykęs į Ameriką. Čikagoje jis susipažino ir susituokė su lietuvaite Zuzana Dudaite, vėliau šeima grįžo į Lietuvą, kur nusipirkę žemės sklypą Ničiūnuose, netoli Subačiaus, ėmė ūkininkauti. Zuzana ir Antanas išaugino tris sūnus ir keturias dukteris. Būsimasis operos solistas Jonas buvo šeštasis vaikas šeimoje.

Geležių miestelyje yra gatvė, pavadinta Jono Stasiūno vardu. Čia jis su savo broliais ir seserimis lankė pradžios mokyklą, dainavo chore. Jaunojo Jono dainininko talentas, kurį pastebėjo muzikos mokytojas Mykolas Karka, dar ryškiau atsiskleidė besimokant Panevėžio gimnazijoje. 19401948 m. Kauno konservatorijoje studijavo dainavimą (Petro Olekos klasėje). 1941 m. įstojo į operetės teatrą, 1943 m. tapo operos trupės nariu.

J. Stasiūnas keturis dešimtmečius buvo LSSR operos ir baleto teatro solistas, kuriame sukurta daugiau kaip pusšimtis vaidmenų. Su operos scena J. Stasiūnas atsisveikino 1984 m., paskutinįjį kartą dainuodamas legendinį Margirį.

Nuo 1962 m. iki pat mirties dėstė LSSR konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1983 m. profesorius. J. Stasiūno dainavimo klasę baigė Eugenijus Vasilevskis, Pranas Zaremba, B. Bagdonavičius, D. Milkevičius ir kt.

19551959 m. LSSR AT deputatas.

Žmona Bronislava Stasiūnienė, dukra Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė – dainininkė, mecosopranas.

Kūryba redaguoti

Vienas žymiausių savo kartos operos solistų, sukūręs daugiau nei 50 vaidmenų, dainavęs daugiau nei 1500 operos spektaklių ir antra tiek koncertų, įvairių lietuvių kompozitorių dainų pirmasis atlikėjas (Konrado Kavecko, Juliaus Juzeliūno) kūrinių, pirmasis Margiris Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“, pirmasis Radvila Balio Dvariono operoje „Dalia“ ir kt.).

Jono Stasiūno balsas pasižymėjo dideliu diapazonu, puikiu tembru, jis buvo laikomas persikūnijimo meistru ir mokėjo perteikti smulkiausius kūrinio niuansus. „Vienas žymiausių teatro istorijos baritonų“ – taip savo knygoje „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ apie J. Stasiūną rašo muzikologas Jonas Bruveris.

Operos teatre sukurti vaidmenys:

J. Stasiūnas daugybę kartų dalyvavo didelių koncertinių veikalų – pavyzdžiui, Ludwig van Beethoven IX simfonija, Giuseppe Verdi „Requiem“ ir kt. – atlikime, dainavo daugiau nei 1500 koncertų.

Dažnai atlikdavo liaudies dainas su liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė“ ir „Armonikos“ ansambliu. Daug liaudies dainų atlikdavo duetu su dukra Aušra Stasiūnaite.

Dainininkas daug laiko skyrė muzikos įrašams radijo, televizijos ir plokštelių studijose. Lietuvos radijo fonduose saugomą įspūdingą kūrybinio palikimą sudaro beveik trys šimtai įrašų.

Su operų spektakliais ir koncertinėmis programomis apkeliavo visą Lietuvą, dainuota Baltarusijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Rusijoje, Ukrainoje, Užkaukazės respublikose, Kinijoje ir Mongolijoje.[1]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Vaclovas JuodpusisJonas Stasiūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. - 95

Nuorodos redaguoti