Jonas Kęsgaila
| Jonas Kęsgaila lenk. Jan Kieżgajło lot. Johannes Kyensgalowicz | |
|---|---|
| Kęsgailos | |
| |
| Zadora | |
| Gimė | apie 1405 m. Kražiuose (?) |
| Mirė | 1485 m. (~80 metų) Kražiuose (?) |
| Tėvas | Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
| Motina | Elena (Rėkučio iš Medininkų duktė ?) |
| Vaikai | Stanislovas Jonavičius Kęsgaila, Mikalojus Kęsgaila, Elena |
Jonas Kęsgaila (lenk. Jan Kieżgajło lot. Johannes Kyensgalowicz, apie 1405 m. Kražiuose ? – 1485 m. greičiausiai Kražiuose) – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas.[1]
Biografija redaguoti
Kilęs iš Lietuvos didikų Kęsgailų giminės.[2] Tėvas Mykolas Kęsgaila Valimantaitis, motina greičiausiai Elena, Rėkučio iš Medininkų duktė. Brolis Mykolas Kęsgaila, sūnus Stanislovas Jonavičius Kęsgaila.
Valstybės tarnyba redaguoti
1440 m. su tėvu dalyvavo derybose dėl Kazimiero kandidatūros į Lietuvos Didžiojo kunigaikščio sostą. Po tėvo mirties 1451–1485 m. Žemaitijos seniūnas. 1454–1466 m. per Trylikametį karą jo nurodymu žemaičiai saugojo kelius tarp Livonijos ir Prūsijos, 1455 m. buvo užėmę Klaipėdą. 1477–1478 m. Trakų kaštelionas, 1478–1484 m. Vilniaus kaštelionas.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis 1465 m. balandžio 16 d. Gardine surašytu raštu dovanojo tris dvarus Žemaitijoje. Vienas iš jų – Pašakarnių dvaras.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pergamentai Archyvuota kopija 2007-06-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Kęsgaila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 455 psl.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mykolas Kęsgaila Valimantaitis |
 1451–1485 |
Po to: Stanislovas Jonavičius Kęsgaila |
| Prieš tai: Alekna Davainaitis |
 1477–1478 |
Po to: Mykolas Mantautaitis |
| Prieš tai: Radvila Astikaitis |
 1478–1485 |
Po to: Aleksandras Alšėniškis |