Jonas Jurgis Flemingas

Jonas Jurgis Flemingas (1699 m. gegužės 16 d. – 1771 m. gruodžio 12 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (1738–1746 m.), Lietuvos didysis iždininkas (1746–1764 m.), Pamario vaivada (1766–1771 m.), Šerešiovo ir Bresto seniūnas (1752–1759 m.).

Jonas Jurgis Flemingas
Flemingai
Flemingų herbas
Gimė	1699 m. gegužės 16 d.
Mirė	1771 m. gruodžio 12 d. (72 metai)
Tėvas	Henrikas Gainas von Flemingas
Motina	Dorotėja Sofija von Fleming
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Jonas Jurgis Flemingas

Biografija

Jonas Jurgis Flemingas jaunystėje

Prūsijos bajorų Flemingų giminės atstovas, Prūsijos feldmaršalo Henriko Gaino von Flemingo (1661–1739) ir Dorotėjos Sofijos von Fleming (1673–1754) sūnus. Saksonijos ministro pirmininko Jakovo Henriko von Flemingo pusbrolis.

Nuo 1724 m. vadovavo karaliaus pulkui Abiejų Tautų Respublikoje. 1733 m. palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto III Vetino kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

1738 m. gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį, 1746 m. gavo Lietuvos didžiojo iždininko pareigybę. Vykdė diplomatinius pavedimus Saksonijoje ir Rusijoje.

Buvo ATR turtinga ir įtakinga asmenybė. Turėjo ryšius su kunigaikščiais Čartoriskiais, orientavosi į Rusiją, gyveno nesantaikoje su Vilniaus vaivada Karoliu Stanislovu Radvila. 1762 m. palaikė Čartoriskius prieš Briulius.

1764 m. pavasarį kartu su kunigaikščiais Masalskiais ir Oginskiais Vilniuje įkūrė antiradvilinę konfederaciją. Su Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimu į Lenkijos karaliaus sostą 1764 m. Jono Jurgio Flemingo santykiai su karaliaus rūmais pablogėjo, o iždo komisijos sudarymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1764 m. padėjo tašką jo įtakai finansiniuose klausimuose.

Baltojo erelio ordino ir Švento Stanislovo ordinų kavalierius (1765). 1766 m. Jonas Jurgis gavo Pamario vaivados pareigybę. Buvo priešiškas Baro konfederacijai.

Jo pagrindinė rezidencija su rūmais buvo netoli Bresto, Balotkovo kaime, kurį pagal žmonos pageidavimą pervardijo į Terespolį (Cerespolis). Buvo palaidotas Švento Kryžiaus bazilikoje, Varšuvoje.

Šeima

Buvo vedęs tris kartus. 1744 m. vasario 13 d. pirma santuoka buvo su kunigaikštyte Antonina (Antuanetė) Čartoriska (1728–1746), Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio (1699–1775) ir grafaitės Eleonoros Monikos Valdštein (1710–1792) vyresniąja dukterimi.

1747 m. vedė antrą kartą kunigaikštytę Konstanciją Čartoriską (1729–1749), Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio (1699–1775) ir grafaitės Eleonoros Monikos Valdštein (1710–1792) antrąją dukterį. Vaikai:

• Izabelė von Fleming (1746–1835), žmona nuo 1761 m. Podolės generalinio seniūno, kunigaikščio Adomo Kazimiero Čartoriskio (1734–1823).

Trečią kartą vedė Kateriną de Segris de Bilken, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

Literatūra

• Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.

Politinis postas
Prieš tai: Jonas Mykolas Sologubas	Lietuvos didysis iždininkas 1746-1764	Po to: Mykolas Bžostovskis