Jonas Ivanas Chodkevičius

Jonas Ivanas Chodkevičius
Chodkevičiai
Herbas "Koscieša"
Herbas "Koscieša"
Gimė apie 1420 m.
Mirė 1485 m. (~65 metai)
Tėvas Chodka Jurgaitis
Sutuoktinis (-ė) Jaunutė Agnetė Bielskytė
Vaikai Aleksandras Chodkevičius,
Agripina Chodkevičiūtė,
Jakumilė Chodkevičiūtė

Jonas Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, lenk. Ivan Chodkiewicz, apie 1420 m. – 1485 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.

Biografija redaguoti

Kilęs iš Lietuvos bajorų Chodkevičių giminės. Giminės pradininko Chodkos sūnus, brolis Povilas Chodka. Orientuodamasis į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero politiką ir stengdamasis nebloginti santykių su gudais ir lietuvių diduomene iškilo į didikus.

Šeima redaguoti

Vedęs Gediminaičio Jono Bielskio dukterį Jaunutę Agnietę Bielskytę susigiminiavo su kunigaikščiais Alšėniškiais ir Bielskiais. Sūnus Aleksandras Chodkevičius, dukros – Agripina Chodkevičiūtė-Zaslavskienė ir Jakumilė Chodkevičiūtė (mirė turkų nelaisvėje).

Darbai redaguoti

Sutelkė savanorius ir etmono pareigose talkino Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui per 1458 m. ir 1466 m. karus su kryžiuočiais Choinicės ir 1474 m. – su vengrais, nors Lietuvos Ponų taryba šiems karams nepritarė. Dėl to Kazimiero remiamas iš didžiojo kunigaikščio maršalkos ir Lydos vietininko (14701477 m.) pareigų iškilo į Kijevo vaivadas (14801482 m.). 1476 m. minimas kaip Vitebsko vietininkas, 1478 m. – Lucko seniūnas. Bendruose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos ponų suvažiavimuose reikalavo, kad lenkai grąžintų Lietuvai Podolę. Laiškuose popiežiams Mikalojui V (1453 m.) ir Sikstui IV (1476 m.) siūlė sujungti LDK Stačiatikių ir Katalikų bažnyčias. 1482 m. pateko į Krymo totorių nelaisvę, iš jos negrįžo.[1]

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai:
Mikalojus Nemiraitis
 
Vitebsko vaivada

1477
Po to:
Jonas Iljiničius
Prieš tai:
Martynas Goštautas
 
Kijevo vaivada

14801482
Po to:
Jurgis Pacevičius


Šaltiniai redaguoti

  1. Edvardas GudavičiusJonas Ivanas Chodkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 79 psl.