Jonas Aleksandras Karlovičius

Jonas Aleksandras Karlovičius


Herbas „Ostoja“

Gimė	1836 m. gegužės 28 d. Subartonys, Rusijos imperija
Mirė	1903 m. birželio 14 d. (67 metai) Varšuva, Rusijos imperija
Sutuoktinis (-ė)	Irena Sulistrovska
Vaikai	Mečislovas Karlovičius

Veikla	Etnografas, muzikologas, kalbotyrininkas.

Vikiteka	Jonas Aleksandras Karlovičius

Jonas Aleksandras Liudvikas Karlovičius (lenk. Jan Aleksander Ludwik Karłowicz, blrs. Ян Аляксандар Людвік Карловіч) (1836 m. gegužės 28 d. Subartonyse, Rusijos imperija – 1903 m. birželio 14 d. Varšuvoje, Rusijos imperija) – etnografas, muzikologas, kalbotyrininkas. Žinomas kaip vieno didžiausių lenkų kalbos žodyno, studijų apie lietuvių kalbą autorius.^[1]

Biografija redaguoti

Gimė 1836 m. gegužės 28 d. Subartonyse, bajorų Aleksandro ir Antoninos iš Molochovcų Karlovičių šeimoje. 1847–1852 m. mokėsi gimnazijoje Vilniuje, 1853–1857 m. studijavo Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1857–1859 m. Paryžiuje studijavo istoriją bei Heidelberge lankė istorijos, filologijos ir kalbotyros paskaitas, 1859–1860 m. Briuselyje studijavo muziką. 1862 m. įsidarbino klerku Vilniaus apskrities teisme.

1865 m. susituokė su Irena Sulistrovska, su kuria susilaukė sūnaus – žymaus lenkų kompozitoriaus Mečislovo Karlovičiaus. 1865–1866 m. Berlyne studijavo istoriją ir filosofiją. Spalvinga jo gyvenimo ir muzikinė pusė: Vilniuje mokėsi groti fortepijonu ir violončele, griežė Maskvos universiteto simfoniniame orkestre, aprašė daugelį nežinomų muzikos instrumentų, Varšuvoje įsteigė su Vilniumi susijusio lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos kūrybos tyrinėjimo sekciją.

Savo įvairialype veikla J. Karlovičius daug nusipelnė Lietuvių valstybei politine prasme. Gimęs, užaugęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs etnografinės Lietuvos žemėse, domėjosi įvairias kalbas vartojančių vietos gyventojų tarme, tautosaka, papročiais ir dainomis. Turėjo dvarą Višniave, 100 km į rytus nuo Vilniaus, dabartinės Baltarusijos teritorijoje, J.Karlovičius ten visą dešimtmetį gyveno, rinko lietuvių tautosaką, domėjosi etnografine buitimi, taip pat dirbo ir lenkų kalbos tyrinėjimo darbus.^[2]

1871 m. trumpam įsidarbino Varšuvos muzikos konservatorijoje. 1875 m. J. Karlovičius parašė palankiai specialistų įvertintą studiją „Apie lietuvių kalbą". Joje aptarė ankstesnius lietuvių kalbos tyrimus, išnagrinėjo lietuvių kalbos ryšius su kitomis indoeuropiečių kalbomis ir aprašė lietuvių kalbos gramatinę sandarą.

J. Karlovičius geriausiai žinomas kaip leksikografas, vienas ir su bendraautoriais parengęs „Lenkų tarmių žodyną" ir „Lenkų kalbos žodyną". Šie žodynai svarbūs, nes juose užfiksuota daug lituanizmų ir tik Lietuvos lenkų kalbai būdingų žodžių. Karlovičius ragino rinkti lietuvių tautosaką ir pats paskelbė buvusiose Lietuvių Didžiosios Kunigaikštystės žemėse surinktų pasakų ir sakmių rinkinį. Jis aprašė liaudies muzikos instrumentus ir senąją kaimo architektūrą, parašė ir daugiau lietuvių ir lenkų kalboms reikšmingų veikalų.^[3] Mirė 1903 m. birželio 14 d. Varšuvoje.

2011 m. spalio 21 d. Subartonių kaime J. Karlovičiaus 175 gimimo metinėms pažymėti buvo pastatytas medinis atminimo paminklas.^[4]

Darbai redaguoti

O Żydzie wiecznym tułaczu (1873)
O języku litewskim (1875)
Piękna meluzyna i królewna Wanda (1876)
Słoworód ludowy (1878)
Przyczynek do zbioru przysłów, piosenek, ucinków i przypowieści od nazw rodowych i miejscowych (1879)
Przysłowia od nazwisk (1879)
O imieniu Polaków i Polski (1881)
Die Mythen, Sagen und Legenden der Zamaiten (1883, 2 tomai)
Chata polska (1884)
Systematyka pieśni ludu polskiego (1885)
Podania i bajki ludowe zebrane na Litwie (1887)
Słownik wyrazów obcego a mniej jasnego pochodzenia (1894–1905)
Słownik gwar polskich (1900–1911, 6 tomai)
Lud. Rys ludoznawstwa polskiego (1903)

Lietuviams skirti Lud. Rys ludoznawstwa polskiego puslapiai redaguoti

Nuorodos redaguoti

Subartonyse atidengta atminimo lenta žymiam kraštiečiui Janui Karlovičiui www.youtube.com;
Biografija (lenk.) Archyvuota kopija 2016-03-22 iš Wayback Machine projekto..
Słownik gwar polskich Archyvuota kopija 2009-05-03 iš Wayback Machine projekto., T. 1–6, Kraków 1900–1911
Słownik języka polskiego, red. Jan Karłowicz, Adam Kryński, Władysław Niedźwiedzki, T. 1–8, Warszawa 1900–1927
Słownik wyrazow obcego a mniej jasnego pochodzenia: używanych w języku polskim (A – M) Kraków 1894–1905
Chata polska Archyvuota kopija 2011-11-18 iš Wayback Machine projekto., Warszawa 1884
Podania i bajki ludowe zebrane na Litwie Archyvuota kopija 2011-09-12 iš Wayback Machine projekto., Kraków 1887
Imiona własne polskich miejsc i ludzi od zatrudnień Archyvuota kopija 2011-11-18 iš Wayback Machine projekto., Warszawa 1887
Gwara kszubska Archyvuota kopija 2011-11-18 iš Wayback Machine projekto., Warszawa 1898

Literatūra redaguoti

Biogramy uczonych polskich, Część I: Nauki społeczne, zeszyt 2: K-O (pod redakcją Andrzeja Śródki i Pawła Szczawińskiego), Ossolineum, Wrocław 1984
Zbigniew Hauser, Śladami Karłowiczów, Spotkania z zabytkami, 8/2002
Karol Appel, Życie i prace Jana Karłowicza (1836–1903), Warszawa 1904

Šaltiniai redaguoti

[1] Jano Karlovičiaus atminimo šventė Subartonyse

[2] 05 30. Sukarpyta ir naujai suklijuota praeitis (Jonas Karlovičius ir Alovė)

[3] Subartonyse pagerbtas žymus kraštietis Janas Karlovičius^{[neveikianti nuoroda]}

[4] Paminklinės lentos atidengimas^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]