Jeronimas Augustinas Liubomirskis

Kunigaikštis Jeronimas Augustinas Liubomirskis (lenk. Hieronim Augustyn Lubomirski, 1647 m. sausio 20 d. – 1706 m. balandžio 20 d.) – Lenkijos valstybinis ir karinis veikėjas iš Liubomirskių giminės. Kunigaikščių Liubomirskių Žešuvo linijos pradininkas.

Jeronimas Augustinas Liubomirskis

Liubomirskiai

Herbas „Szreniawa“

Gimė	1647 m. sausio 20 d.
Mirė	1706 m. balandžio 20 d. (59 metai)
Tėvas	Jurgis Sebastijonas Liubomirskis
Motina	Konstancija Ligežanka

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Vikiteka	Jeronimas Augustinas Liubomirskis

Biografija redaguoti

Jeronimas Augustinas Liubomirskis

Liubomirskių pilis Žešuve

Gimė 1647 m. sausio 20 d.; Karūnos lauko etmono, kunigaikščio Jurgio Sebastijono Liubomirskio ir Sandomiro kašteliono dukters Konstancijos Ligežankos sūnus. Buvo Stanoslovo Iraklijaus brolis. Jeronimas Augustinas buvo Žešuvo, Višnicos ir Jaroslavo valdytojas.

1663 metais mokėsi Padujos universitete, įstojo į Maltos ordiną. 1668 metais, vadovaudmas būriui samdomui už savo lėšas, dalyvavo mūšiuose prieš etmoną Petrą Dorošenką.

Nuo 1670 metais tarnauja Karūnos armijoje. Dalyvavo kampanijoje 1671 metais prieš Krymo ordą, kur jis išsiskyrė mūšiuose už Braclavą ir Kalniką, paėmė Vinicą.

Liubomirskis dalyvavo Chotyno mūšyje ir Mikalojaus Jerinimo Seniavskio žygyje į Moldaviją 1673–1674 metais.

Liubomirskis išsiskyrė Lvovo mūšyje 1675 metais ir 1676 metais Voinilovo ir Žuravno mūšiuose. Buvo Jono Sobieskio išrinkimo šalininkas. Per daugelį metų teisėsi su Dimitrijumi Jurgiu Višnioveckiu dėl Ostrogiškių ordinacijos. 1676 metais tapo Karūnos didžiuoju vėliavininku, 1677 metais jo kariai be ATR sutikimo palaikė antiaustrišką sukilimą Vengrijoje. 1679 metais jis tapo Liudviko XIV rūmininku ir gaudavo kasmetinę 15 0000 livrų pensiją.

Valstybės tarnyba redaguoti

Nuo 1702 metų balandžio iki lapkričio Karūnos lauko etmonas.

Nuo 1702 iki 1706 metų buvo Karūnos didysis etmonas.

1705 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu^[1].

Užėmė pareigas: Karūnos lauko etmonas ir Karūnos didysis etmonas, Krokuvos kaštelionas nuo 1702 metų, Krokuvos vaivada^[2], Karūnos didysis iždininkas nuo 1692 metų, Karūnos didysis vėliavininkas, Karūnos dvaro maršalka nuo 1683 metų^[3].

Mirė giminės Žešuvo pilyje 1706 m. balandžio 20 d.

Šeima redaguoti

1694 metais vedė Konstanciją Bokum (m. 1704). Vaikai:

Ana Liubomirska (m. 1735), Krokuvos vaivados Pranciškaus Vielopolskio žmona nuo 1711 metų
Mariana Liubomirska, Karūnos didžiojo pakamario Kristupo Toviansko žmona
Elžbieta Liubomirska , Kulmo vaivados Jokūbo Zigmanto Ribinskio žmona
Jurgis Ignotas (1687–1753), Karūnos didysis vėliavininkas
Janas Kazimieras (m. 1736), Bolimovo seniūnas
Aleksandras Jokūbas (1695–1772), Karūnos didysis ginklininkas ir Karūnos artilerijos generolas.

Išnašos redaguoti

↑ Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s.216.
↑ Urzędnicy województwa krakowskiego XVI–XVIII wieku, opr. S. Cynarski i A. Falniowska – Gradowska, Kórnik 19990, s. 62, 110.
↑ Władysław Konopczyński, Chronologia sejmów polskich 1493–1793, Kraków]1948, s. 38.

Nuorodos redaguoti

Politinis postas
Prieš tai: Feliksas Kazimieras Potockis	Karūnos lauko etmonas 1702 – 1702	Po to: Adomas Mikalojus Seniavskis

Pareigybės

[1] Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s.216.

[2] Urzędnicy województwa krakowskiego XVI–XVIII wieku, opr. S. Cynarski i A. Falniowska – Gradowska, Kórnik 19990, s. 62, 110.

[3] Władysław Konopczyński, Chronologia sejmów polskich 1493–1793, Kraków]1948, s. 38.

[1]

[2]

[3]