Jataganas (turk. yatağan) – turkiškas vienašmenis priekin lenktas kalavijas, su rankena be skersinio ir gardos, kurios buoželė užlenkta į priekį. Turkijoje naudotas nuo XVI a. vidurio iki XIX a. pabaigos.

Jataganas

Konstrukcija redaguoti

Geležtės ilgis 60–80 cm, ji lenkta pirmyn (kaip Iberijos falkata ar graikų kopis), pats galas prie smaigalio kartais lenktas atgal. Smaigalio dalis dviašmenė, todėl jataganas tiko dūrimui. Geležtės nugarėlė iš minkštesnio plieno, ašmenys – iš kieto.

Rankena be gardos, paprastai kaulinė, dramblio kaulo, sidabro, buoželė užlenkta priekin ir dvišaka, kad rankena tvirčiau laikytųsi rankoje. Buoželės dvišakuma apgaubia delno apatinį kraštą, todėl kertant patogu truktelėti jataganą į save, ir smūgis tampa kertantis – pjaunantis.

Makštis paprastai medinė, aptraukta oda ar apkaustyta metalu. Kadangi jataganas be gardos, įkišus jį į makštį makštyje paprastai pasislepia ir dalis rankenos. Jataganus dažnai nešiojo už diržo užkištose makštyse kaip durklus.

Dalies jataganų geležtės ir rankenos išpuoštos.

Janyčarų ir kitų pėstininkų naudoti jataganai buvo mažesni ir lengvesni už kardus, kad būtų patogesni pėstininkams nešioti prie juosmens.

Vienas iš jataganų variantų: visas ilgis – 80 cm, geležtės ilgis – 65 cm, masė be makšties – 0,8 kg, masė su makštimi – 1,2 kg.

Jataganų istorija redaguoti

Jataganų pavadinimas atsirado iš Jatagano miesto (Yatağan) pietvakarių Turkijoje (Denizli provincija) pavadinimo.

Jataganus naudojo ne tik turkai, bet ir Artimųjų Rytų, Balkanų pusiasalio, pietų Užkaukazės šalių armijos. Jataganus kaip trofėjus parsiveždavo kazokai. Jataganus plačiai naudojo Uždunojės Sečės kazokai.

Taip pat skaitykite redaguoti

Nuorodos redaguoti