Janis Buivydas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Janis Buivydas latv. Jānis Buvids | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1864 m. rugsėjo 8 d. Alkiškiai, Akmenės valsčius |
| Mirė | 1937 m. balandžio 2 d. (72 metai) |
| Veikla | Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas |
Janis Buivydas (latv. Jānis Buvids. rus. Иван Фридрихович Буйвид; 1864 m. rugsėjo 8 d. Alkiškiuose, Akmenės valsčius – 1937 m. balandžio 2 d.) – Rusijos ir Latvijos generolas, pedagogas, karo istorikas.
Istorija redaguoti
1889 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, po dešimties metų baigė Rusijos Generalinio štabo karo akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metais vadovavo brigadai.
1917 m. Spalio perversmo nepripažíno, bolševikų buvo kalintas Petro ir Povilo tvirtovėje Petrograde. Kilusio pilietinio karo metu kovojo baltųjų pusėje Ukrainoje ir Pietų Rusijoje. Buvo vienas paskutiniųjų Krymo gynėjų, 1920 m. lapkričio mėn. emigravo į Turkiją.
1922 m. grįžo į Nepriklausomybę paskelbusią Latviją. Nuo 1923 metų Aukštesniųjų karininkų kursų skyriaus vedėjas. 1924–1925 m. Latvijos kariuomenės štabo viršininkas. 1925–1928 m. Akademinių karininkų kursų vadovas. Išėjęs į dimisiją nemažai rašė karo istorijos temomis.
Įvertinimas redaguoti
Generolas buvo apdovanotas Rusijos Šv. Jurgio IV laipsnio ordinu, Šv. Vladimiro ordinu, Šv. Stanislovo III ir IV laipsnio ordinais, Šv. Anos ordinu. Už narsą jam įteiktas Šv. Jurgio ginklas.