Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Jangdzė
Upė Trijų Tarpeklių regione
Upė Trijų Tarpeklių regione
Ilgis 6 300 km
Baseino plotas 1 800 000 km²
Vidutinis debitas 31 900 m³/s
Ištakos Tibeto plokščiakalnis
Žiotys Rytų Kinijos jūra
Šalys Kinija
Vikiteka Jangdzė

Jangdzė (kin. 扬子江, pinyin: Yángzǐ Jiāng) – ilgiausia upė Azijoje ir trečia pagal ilgumą (po Nilo ir Amazonės) upė pasaulyje.

Jangdzės žemėlapis

Jangdzė yra apie 6300 km ilgio, ji išteka iš vakarinės Kinijos dalies (Činghajaus provincija) ir įteka į Rytų Kinijos jūrą.

Upė tradiciškai laikoma skiriamąja Šiaurės ir Pietų Kinijos riba, nors Huajaus upė taip pat neretai ja pavadinama.

Pavadinimai redaguoti

Savo ištakoje upė vadinama Dangčiu (Dangqu, 当曲/當曲), tolesnės atkarpos – Tuotuo upe (沱沱河) bei Tongtian upe (通天河). Tekanti giliais tarpekliais prieš Sičuanio lygumas upė žinoma kaip Dzinša (金沙江 Jīnshā-jiāng, „Auksinio smėlio upė“). Jangdzi buvo vadinamas žemupys. Kadangi būtent šį pavadinimą pirmąjį išgirdo misionieriai bei pirkliai, jis svetimšalių buvo prilipintas visai upei. Kinų kalboje „Jangdzi Dziang“ yra istorinis, poetiškas upės vardas. Anksčiau ji taip pat vadinta „didžiąja upe“ – Da Dziang (大江, Dà Jiāng). Tibetiečiai turi savo pavadinimą: 'bri chu (འབྲི་ཆུ་, „jako patelės upė“).

Dabar visa upė vadinama Čang Dziang (tradic. 長江, supapr. 长江, pinyin: Cháng Jiāng), kas reiškia „ilgąją upę“. Lietuvoje paplito pavadinimas „Jangdzė“.

Upė redaguoti

Upės ištakos – ledyne Dangla kalnuose, Tibeto plokščiakalnio rytinėje dalyje. Jangdzė teka per Činghajaus provincijos rytus. Sičuano ir Tibeto pasienyje suka slėniu į pietus link Junano. Tekėdama per šį slėnį, upė nusileidžia nuo 5000 m iki mažiau nei 1000 m v.j.l. Sičuano baseine į Jangdzę įteka keletas nemažų upių. Toliau Jangdzė teka per Ušano kalną, kur yra susidarę garsieji Trys tarpekliai. Upės vandenis dar pagausina tūkstančiai ežerų, kurių didžiausias yra Dongtingas (Hunano provincijoje). Uhano mieste į Jangdzę įteka didžiausias intakas: Hanšujis. Anhujo ir Dziangsu provincijose įteka mažesnių upių bei gaunama vandens iš ežerų. Jangdzė įteka į Rytų Kinijos jūrą prie Šanchajaus.

 
Kalnai prie Jangdzės, Junanio provincija

Jangdzės aukštupiu laikoma dalis nuo Ibino iki Ičango, vidurupiu – nuo Ičango iki Hukou, žemupiu – nuo Hukou iki Šanchajaus.

Trijų tarpeklių užtvanka, pradėta statyti 1994 m. ir baigta 2009 m. tapo didžiausia hidroelektrinės užtvanka pasaulyje. Buvo užlieta vaizdinga Trijų tarpeklių vietovė. Užtvankos statybos tapo ginčų objektu: šalininkai teigia, kad užtvanka išspręs nuolatinių potvynių problemą bei suteiks elektrą bei vandens transportą šalia gyvenantiems žmonėms; tačiau bus užlieta nemažai miestų, kultūrinių paminklų, tai paveiks ekologinę sistemą. Priešininkai taip pat teigia, kad užtvanka dar pablogins potvynius upės aukštupyje, o žemupyje potvynių visai nepaveiks ar paveiks menkai.

Potvyniai – nemaža problema. Jangdzės potvyniai tęsiasi nuo gegužės iki rugpjūčio. Šalia upės esantiems miestams padaroma žalos. Paskutiniai dideli potvyniai buvo 1998 m. 1954 m. per potvynius žuvo apie 30 000 žmonių, 1911 m. – 100 000 žm., 1931 m. – 145 000 žm., 1935 m. – 142 000 žuvusiųjų.

Jangdzė yra svarbus laivybos kelias. Upe plukdomi tiek keleiviai, tiek prekės. Augant turizmo industrijai, populiarėja kelių dienų trukmės kruizai.

2007 m. paskelbta, kad apie 600 km upės yra negrįžtamai užteršta, taip pat smarkiai užteršta ir beveik 30 % jos intakų.

Didžiausi miestai redaguoti

Intakai redaguoti

Istorija redaguoti

Trijų tarpeklių teritorijoje žmonių būta dar prieš du milijonus metų. Pavasarių ir rudenų laikotarpiu prie vakarinės upės dalies buvo Ba ir Šu valstybės, centrinėje dalyje – Ču, rytinėje – U bei Jue. Nors tuo metu Geltonosios upės regionas buvo labiau išsvystęs, švelnesnis Jangdzės klimatas buvo palankesnis žemdirbystei. Nuo Han dinastijos Jangdzė darėsi vis svarbesnė Kinijos ekonomikai.

Istoriškai Jangdzė buvo politinė riba tarp pietų ir šiaurės Kinijos, nes šią upę kirsti buvo sudėtinga. Palei ją įvyko nemažai mūšių, iš jų vienas garsiausių – Raudonųjų skardžių mūšis 208 m. Nankinas keletą kartų buvo Kinijos sostinė. Kinijos respublikos sostine jis buvo 19111912, 19271937, 19451949 m.