Jakubas Kolasas

Jakubas Kolasas Якуб Колас
Gimė	1882 m. lapkričio 3 d. Akinčycai, Minsko sritis
Mirė	1956 m. rugpjūčio 13 d. (73 metai) Minskas
Veikla	rašytojas, poetas, žurnalistas
Alma mater	Nesvyžiaus mokytojų seminarija
Vikiteka	Jakubas Kolasas

Jakubas Kolasas (blrs. Яку́б Ко́лас, tikroji pavardė Kanstancin Mickevič, Канстанці́н Міха́йлавіч Міцке́віч, 1882 m. lapkričio 3 d. Akinčycai, Minsko sritis – 1956 m. rugpjūčio 13 d. Minskas) – baltarusių rašytojas, poetas, žurnalistas. Naujosios baltarusių literatūros ir literatūrinės kalbos vienas pradininkų.

Biografija

1902 m. baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją, dirbo mokytoju. 1907–1908 m. gyveno Vilniuje, bendradarbiavo laikraštyje „Naša Niva“, 1908–1911 m. už revoliucinę veiklą kalintas Minske. Vilniuje išėjo). Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Nuo 1921 m. gyveno Minske, dėstė. 1929–1956 m. Baltarusijos mokslų akademijos viceprezidentas. Per Antrąjį pasaulinį karą gyveno Taškente.

Kūryba

Kūrybai būdinga tikroviškumas, liaudiškumas, yra tautosakos elementų. Prozai (rink. „Gimtieji vaizdai“,1914 m., „Pirmieji žingsniai“, 1925 m., „Gyvenimo platybėse“, 1926 m. ir kt.) būdinga tematikos įvairovė, vaizdinga liaudies kalba. Kai kurie socialiniai psichologiniai apsakymai tapo chrestomatiniais, filosofinio turinio, alegoriniai apsakymai (rink. „Gyvenimo pasakos“, 1921 m.) papildė baltarusių novelistiką. Poemoje „Naujoji žemė“ (1923 m.) pateikiama plati XIX a. pabaigos liaudies gyvenimo panorama, vaizduojami ryškūs socialiniai prieštaravimai, atskleidžiamas dvasinis darbo žmogaus grožis. Romantinėje poemoje „Symonas muzikantas“ (1925 m.) vaizduojama iš liaudies kilusio talentingo kūrėjo tragiška lemtis. Poema pasižymi turinio ir formos harmonija, raiškos priemonių gausa, ritmika, dainingumu. Psichologinių autobiografinių apysakų trilogijoje „Kryžkelėse“ (1923–1954 m.) parodoma XX a. pr. baltarusių inteligentijos idėjinė raida. Pirmojo pasaulinio ir Rusijos pilietinio karo temai skirta apysaka „Liūnas“ (1933 m.), pjesės „Karas karui“, „Polesės giriose“ (abi 1938 m.).

Antrojo pasaulinio karo metų poezijai būdinga patriotizmas. Poemoje „Žvejo troba“ (1947 m.) vaizduojamas Lenkijos valdžios engiamų Vakarų Baltarusijos žmonių gyvenimas. Dar parašė kūrinių vaikams, publicistinių ir literatūros kritikos straipsnių. Praplėtė baltarusių literatūros tematiką, žanrų ir stilių įvairovę, papildė baltarusių poeziją gamtos lyrika.

Į lietuvių kalbą jo eilėraščiai pradėti versti XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Apsakymų išspausdinta „Baltarusių prozos antologijoje“ (1949 m.)

Bibliografija

• Liūdesio dainos, eilėraščių rinkinys, Vilnius, 1910 m.
• Apsakymai, apsakymų rinkinys, Vilnius, 1912 m.
• Oi jūs, godos godos…, poezijos rinkinys, Vilnius, Vaga, 1962 m.
• Gyvenimo platybėse. Liūnas, apysakos, vertė Emilija Liegutė, Vilnius, Vaga, 1980 m.