Jajatis (skr. ययाति = IAST: Yayati) – senovės Indijos karalius, Nahušos sūnus. Nuo savo žmonos Devajanės ir jos tarnaitės Šarmišthės Jajatis susilaukė penkių sūnų, tame tarpe Jadaus – Jadavų giminės, iš kurios kilo Krišna, pradininko – ir Puraus – epinių didvyrių Pandavų ir Kauravų protėvio. Kai Devajanė sužinojo, kad Šarmišthės vaikų tėvu yra jos vyras, tada pasiskundė savo tėvui, galingam brahmanui Šukrai. Šventikas prakeikė Jajatį, kad šis taptų nukaršęs ir bejėgis, tačiau su tokia išlyga, kad Jajatis galėtų perduoti savo senumą tam, kuris jį prisiimtų. Tada Jajatis savo sūnus ragino jam atiduoti savo jaunystę – keturi vyresnieji nesutiko tik jauniausiasis sūnus Purus. Tūkstantį metų Jajatis mėgavosi jo jaunyste, o tada dovaną grąžino Purui ir taip pat perdavė savo visą karalystę.[1] Legenda apie Jajatį toliau plėtojama daugelyje Puranų.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Mahabharata, I.81
  2. Мифы народов мира. Яяти , П. А. Гринцер – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.