Jacopo Bassano

Jakopas Basanas (it. Jacopo Bassano, tikr. Jacopo da Ponte, apie 1510 m., Basanas del Grapa – 1592 m. vasario 13 d., ten pat) – italų vėlyvojo renesanso dailininkas, garsiausias iš dailininkų šeimos, kurie kilę iš Basano miestelio Venete. Priklausė Venecijos dailės mokyklai. Geriausiai žinomas dėl peizažų su gyvulėliais vaizdavimo, tapė religines scenas.

Jacopo Bassano autoportretas (apie 1580 m., Meno istorijos muziejus Vienoje)

Lietuvos dailės muziejus turi paveikslą „Kristaus guldymas į karstą“, kuris priskiriamas Jakopo Basano sūnui Frančeskui.

Biografija

Jakopas da Pontė gimė apie 1510–13 m. Basano del Grapos miestelyje, Venecijos respublikoje, dailininko Frančesko šeimoje. Visa šeima, tėvas ir keturi Jakopo broliai, turėjo Basano pravardę nuo gimtojo miesto, kaip vėliau ir dar keturi Jakopo sūnūs. Pirmuosius dailės mokslus Jakopas išėjo pas tėvą ir 1533 m. persikraustė į Veneciją, kur mokėsi pas dailininką Bonifačą Veronezę (Bonifaccio Veronese). Venecijoje Jakopas buvo paveiktas Ticiano ir Lorenco Loto kūrybos. Pirmieji Jakopo darbai buvo spalvinės žinomų meistrų (pvz., Diurerio) graviūrų kopijos ir sekė tradicine Venecijos dailės mokykla.

Venecijoje Jakopas užtruko tik kelerius metus. Jau 1537 m. buvo dokumentuotas gimtajame mieste atlikęs darbus vietos municipalitete. Apie 1540 m. Jakopas susidomėjo manieristiniais kūriniais. Buvo įtakotas Parmidžanino, Frančesko Salviati ir Tintoreto. Augantį dailininko talentą atskleidė 1542 m. manieristinis paveikslas „Paskutinė vakarienė“. Tačiau Jakopas neilgai tesilaikė šios dailės krypties. Greičiausiai dar ir dėl to, kad po to beveik visą likusį gyvenimą praleido gimtajame provincijos mieste. 1546 m. Jakopas vedė Elizabetą Mercari, su kuria susilaukė 8 vaikų. Keturi jo sūnūs tapo dailininkais ir padėjo tėvui jo dirbtuvėje.

Jakopas dirbo Basano viešosiose vietose, tiek freskos, tiek aliejinių paveikslų technika, ačiau nedaug jo freskų išlikę. Svarbiausios yra vietos katedroje. Maždaug nuo 1550 m. dailininkas išvystė nuosavą stilių. Garsiausiais jo darbais tapo tamsaus kolorito kaimiški provincijos pastoraliniai vaizdai, dažnai įpinti į biblijinių istorijų kontekstą, ties kuriais dailininkas pradėjo koncentruotis po 1560 m. Jakopas Basanas sumaniai žaidė šviesotamsos efektais ir neslėpė provincialaus paveikslų charakterio pripildydamas jų erdvę gyvulėlių atvaizdais. Vėlesniuose Jakopo darbuose vėl išryškėjo Tintoreto įtaka. Nors Jakopas iš pažiūros turėjo būti atlikęs daug darbų, tačiau originalių jo kūrinių nėra daug. Daugelį darbų pagal jo dizainą atlikdavo arba kopijuodavo dirbtuvės pagalbininkai ir sūnūs: Frančeskas, Leandras, Džambatista ir Džerolamas. Jakopas Basanas mirė 1592 m. vasario 13 d. Palaidotas San Francesco (Šv. Pranciškaus) bažnyčioje Basane del Grapoje. Nemažos Jakopo kūrinių kolekcijos sukauptos Prado muziejuje Madride ir Basano del Grapos valstybiniame muziejuje.

Darbų galerija

• 
  „Paskutinė vakarienė“ (1542, Borgezių galerija, Roma)
• 
  „Kardinolo portretas“ (1546, Szépművészeti muziejus, Budapeštas)
• 
  „Du medžiokliniai šunys“ (1548-49, Luvras, Paryžius)
• 
  „Šv. Jeronimas“ (1556, Akademijos galerija, Venecija)
• 
  „Avis su ėriuku“ (apie 1560, Borgezių galerija, Roma)
• 
  „Išminčių pagarbinimas“ (apie 1563-64, Meno istorijos muziejus, Viena)
• 
  „Gyvūnų vedimas į Nojaus arką“ (apie 1570, Prado muziejus, Madridas)
• 
  „Vasara“ arba „Izaoko paaukojimas“ (apie 1575, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• 
  „Gerasis samarietis“ (Londono nacionalinė galerija)
• 
  „Šv. Jokūbo sugrįžimas su šeima“ (apie 1580, Dožų rūmai, Venecija)

Nuorodos

• Encyclopaedia Britannica
• treccani.it
• museothyssen.org
• Jacopo Bassano WGA tinklalapyje
• Trumpa apybraiža Uficių galerijos tinklalapyje
• Tinklalapis skirtas Jacopo Bassano (anglų k.) Archyvuota kopija 2012-03-15 iš Wayback Machine projekto.