Jūrų pėstininkai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
Jūrų pėstininkai (angl. marines) – pėstininkai, skirti jūrų desanto operacijoms, priešo uostų ir karo laivų užėmimui, paprastai priskiriami karo laivynui.
Istorija redaguoti
Atsirado Anglijoje Karolio II laikais, kada anglai sudarė pirmąjį jūrų kariuomenės pulką – pėstininkų dalis. Jos turėjo tarnauti karo laivuose: šautuvų muškietų ugnimi nušluoti priešo laivų denius, tiems laivams artėjant; atakuoti priešo laivus abordažo metu; išlipti į krantą ir užimti placdarmą, kol žemyno kariuomenė dar nepradėjo veikti. Tie laivyno pėstininkai pavadinti marines.
1775 m. jūrų pėstininkų kariuomenė įsteigta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji dalyvavo visuose Amerikos karuose ir ekspedicijose, kurios nevadintos karais. Tarptautinė teisė leidžia jūrų pėstininkams išlipti į svetimos valstybės teritoriją, užtikrinant savo piliečių turto ir asmens saugumą. Jūrų pėstininkai veikė per taipinų sukilimą Kinijoje, revoliucijų Centrinėje ir Pietų Amerikoje metu.
Pirmojo pasaulinio karo metais, JAV įstojus į karą (1917 m.), karo veiksmams į Prancūziją atsiųsti 5-as ir 6-as jūrų pėstininkų pulkai sudarė 4-ą brigadą ir veikė Amerikos 2-os divizijos sudėtyje. Karo metu brigadoje buvo 7500 vyrų, kuopoje – 250 vyrų. Jie veikė iki 1919 m. rugpjūčio mėn., kada divizija grįžo į Ameriką. Iš viso į Prancūziją buvo nusiųsta 30000 jūrų pėstininkų, iš kurių – 14000 papildyti 4-ą brigadą.
Jūrų pėstininkais imami savanoriai. Pirmojo pasaulinio karo metu išsivystė korporacinė dvasia, kuri apibūdinama pagarba savo karinei daliai ir kitų niekinimu. Sudaro profesionalios kariuomenės elitą. Pačiuose karo laivuose tarnauja pabūklų tarnyboje, sudaro garbės sargybą admirolų ir svečių sutikimui, eina sargybos ir karo policijos pareigas, palaiko drausmę.
Lietuvoje redaguoti
Lietuvoje nuo 1994 iki 1999 m. jūrų pėstininkų užduotis vykdė 7 Dragūnų Pamario gynybos batalionas priklausės Karinėms jūrų pajėgoms dalyvavęs tarptautinėse operacijose ir pratybose, vėliau integruotas į Sausumos pajėgas.
Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas jūrų pėstininkams funkcijas, į vieną struktūrą sujungus KJP Povandeninių veiksmų komandą ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų fuzilieriais (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.
Dalinio pajėgumų vystymui bendradarbiaujant su analogiškais jūrų pėstininkų daliniais iš Portugalijos ir Vokietijos ir kitų NATO valstybių numatytas 10 metų projektas kurio pabaigoje bus baigiamas formuoti šis Lietuvos kariuomenės pajėgumas.[1][2]
Jūrų pėstininkai literatūroje redaguoti
Apie jūrų pėstininkų 4-os brigados kovas Pirmojo pasaulinio karo metu rašė V. T. Skenlonas (Scanlon), kurio romanas „Dieve, pasigailėk mūsų“ lyginamas su E. M. Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“.
