Irmingerio srovė
Irmingerio srovė – Atlanto vandenyno šiltoji paviršinė srovė, srūvanti į vakarus išilgai Islandijos pietinių krantų. Tai Šiaurės Atlanto srovės vakarinė šaka, didžiulės Šiaurės Atlanto cikloninės srovių sistemos dalis. Pasiekusi Danijos sąsiaurį suskyla: nedidelė siaura šaka pasuka per sąsiaurį palei Islandiją į šiaurę, toliau – į rytus ir susilieja su Rytų Grenlandijos srovės pietrytine šaka; Irmingerio srovės pagrindinis srautas teka į pietvakarius (per Irmingerio jūrą), netoli Grenlandijos pietrytinių krantų susiduria su šaltąja Rytų Grenlandijos srove, plukdančia arktinius vandenis ta pačia kryptimi. Kai šaltoji srovė susilpnėja, šiltoji Irmingerio srovė šildo Grenlandijos pietrytinius ir pietvakarinius krantus, kai sustiprėja, Irmingerio srovė nustumiama nuo Grenlandijos šelfo, teka lygiagrečiai su šaltąja srove, aplenkia Grenlandijos pietinius krantus, pasuka į šiaurės vakarus. 64–65° platumoje šaltieji vandenys teka į šiaurę ir sudaro Vakarų Grenlandijos srovę, o palyginti šilti Irmingerio srovės vandenys nukrypsta į pietus, įsilieja į Labradoro srovę.[1]
Vandens temperatūra žiemą ~5 °C, vasarą – 10–12 °C. Srovės greitis – 5–15 cm/s.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Olegas Pustelnikovas. Irmingerio srovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 173