Intelektas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Intelektas (lot. intelligentia - „įžvalga, gebėjimas pažinti“; intellegere - „suprasti“) arba protas – ypatinga subjekto ir objektų sąveikos forma, specifinė veikla, kilusi iš išorinių veiksmų, pasireiškiančių kaip visuma interiorizuotų operacijų, kurios koordinuojasi tarpusavyje ir sudaro grįžtamąsias, pastovias ir paslankias psichikos struktūras. Tai visuma gebėjimų mokytis, įsiminti, susivokti naujose situacijose bei disciplinose, pastebėti sąsajas, rasti problemų sprendimus, kurti, reikšti mintis, valdyti emocijas, numatyti galimas priežastis, pasekmes, galimybes. Intelektas pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis sąveikaujant su aplinka. Svarbu pabrėžti tai, kad verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis, abstraktusis mąstymas, matematiniai bei loginiai gebėjimai laikomi atskiromis savarankiškomis proto funkcijomis, tad jas galima vertinti bei lavinti atskirai vieną nuo kitos. Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).
Žmogaus intelektas redaguoti
Žmogaus intelekto teorijos redaguoti
Plačiai paplitusią intelekto teoriją sudaro psichometrinių testavimų pagrindas, pavyzdžiui, intelekto koeficiento (IQ) testai; tačiau kai kurie moksliniai-tyrinėtojai yra nepatenkinti tradiciniais IQ testais, todėl jie pasiūlė savo išplėtotas alternatyvias intelekto teorijas. Radikaliai nusiteikę mokslininkai mano, jog intelektas kyla iš nepriklausomų žmogaus sugebėjimų, kurie unikaliai atskleidžia žmogaus intelektualumą.
Thorndike teorija redaguoti
Remiantis E. L. Thorndike teorija, intelektas - atskirų gabumų, kurių kiekvienas gali egzistuoti be kitų, visuma. Ja remdamasis, L. L. Thurstone (1937, 1947) išskyrė septynis pirminius intelekto sugebėjimus:
- P (perceptual) - sugebėjimą suvokti erdvę su visomis jos figūromis ir santykiais;
- S (spatial) - sugebėjimą orientuotis erdvėje, perdirbti jau susidarytus vaizdus;
- V (verbal) - sugebėjimą išreikšti žodžiais savo psichikos turinį;
- M (memore) - sugebėjimą įsiminti, išlaikyti ir atgaminti patyrimą (informaciją);
- N (numerical) - sugebėjimą nustatyti kiekio santykius ir jais operuoti;
- R (reasoning) - sugebėjimą nustatyti dėsningumus, juos apibendrinti ir daryti loginius sprendimus;
- W (words fluence) - sugebėjimą vaizdingai, lakoniškai kalbėti.
Daugybinio intelekto teorija redaguoti
Daugybinio intelekto teorija buvo pasiūlyta Howard Gardner 1983 m., kuris norėjo geriau išnagrinėti ir apibūdinti intelekto sąvoką. H. Gardnerio 1989 m. atlikti tyrinėjimai patvirtina nuomonę, kad intelektą sudaro ne vienas, o daug lygiaverčių sugebėjimų, kurių kiekvienas turi savo simbolių sistemą – savitą informacijos perdirbimo vienetą.
Įvairios intelekto rūšys redaguoti
- Kalbinis intelektas – sugebėjimas suvokti žodžių reikšmes, pavartoti žodžius, suprasti ir įsiminti kalbinę informaciją bei metaforas;
- Erdvinis intelektas – sugebėjimas suvokti erdvės figūras ir santykius, susidaryti suvokiamos erdvės visumos vaizdą, vaizduotės turtingumas, sugebėjimas techniškai konstruoti;
- Loginis matematinis intelektas – lankstus mąstymas, sugebėjimas grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti;
- Muzikinis intelektas – užkoduota ritminė informacija – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
- Kūniškasis sinestezinis intelektas – labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas;
- Vidinis asmeniškasis intelektas – nepertraukiamas žinių kaupimas apie save, sugebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, visą savo individualų patyrimą, valdyti kūno funkcijas ir elgesį;
- Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų.
Emocinis intelektas redaguoti
Emocinis intelektas - sugebėjimas susitvardyti, įkvėpti žmones (motyvacija), įsijausti į kito žmogaus jausmus (empatija), įsisąmoninti savo jausmus bei rasti savo gilumines emocijų priežastis, iššaukti teigiamas emocines būsenas kituose. Jausmų pažabojimo bei atsispindėjimo - sugebėjimas atkartoti greta esančio žmogaus laikyseną, balso skambesį, veido išraišką, nuotaiką, mąstyseną - išlavintas įgūdis.
Intelekto išsivystymo lygmenys pagal Maslou teoriją redaguoti
1) Fiziologinis. Palaikomos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, miegas.
2) Saugumo, savisaugos. Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas: fizinio kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga, resursų kaupimas.
3) Socialinis. Palaikomi santykiai: socializacija, draugystė, šeima, meilė, intymumas.
4) Savivertės ir pripažinimo. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai bei pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis sau ir kitiems, noras tobulėti.
5) Savirealizacijos ir problemų sprendimo. Poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai bei priimami faktai, atsiranda noras kurti, tobulinti, įgyvendinti sumanymus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.
Dirbtinis intelektas redaguoti
Dirbtinis intelektas – bet koks dirbtinai sukurtas intelektas.
Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali apsimokyti, tai atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų.
Dirbtinio intelekto tyrimai remiasi psichologijos ir neurologijos, matematikos ir logikos, komunikacijos teorijos, filosofijos ir lingvistikos mokslų duomenimis. Dirbtinio intelekto tyrimuose dažnai pagal gyvų organizmų nervų sistemą kuriami supaprastinti teoriniai modeliai. Jie vadinami neuroniniais tinklais, kurie vėliau panaudojami sprendžiant įvairių sričių problemoms spręsti – balso ar vaizdo atpažinimui, ligų diagnozei ir panašioms problemoms, kurios tiksliais algoritmais sunkiai sprendžiamos dėl ribotų techninių galimybių.
Nuorodos redaguoti
