Inkunabulas (lot. Incunabula 'lopšys, vystyklai') – ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knyga. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo vokiečių spaustuvininko J. Gutenbergo išleistos garsiosios "42 eilučių Biblijos (apie 1456 m.) iki 1500 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu išliko labai mažai šių knygų egzempliorių, nes pirmuoju knygų spausdinimo laikotarpiu buvo leidžiami nedideli jų tiražai.

XV a. antroje pusėje knygų spausdinimas Europoje sparčiai plito. Tuo metu skirtingu laiku 246 Europos miestuose veikė 1099 spaustuvės. Iš viso buvo išspausdinta apie 40 000 pavadinimų inkunabulų bendru 12–15 mln. egz. tiražu. Leisti inkunabulai buvo panašūs į rankraštines knygas: inkunabulų tekstas buvo be pastraipų, iš naujos eilutės buvo spausdinami tik svarbiausi skyriai, iliustracijas piešdavo iliuminantai, naudota daug trumpinių, nebuvo antraštinių lapų.

Inkunabulai Lietuvoje redaguoti

Pirmieji inkunabulai Lietuvoje atsirado dar XV a. Šiuo metu Lietuvoje saugoma apie 510 inkunabulų, daugiau kaip pusė jų išleista Vokietijoje. Daugumoje Lietuvoje saugomų inkunabulų dominuoja religinio turinio tekstai.[1]

Šaltiniai redaguoti