Ietisvaidė
Ietisvaidė – medinė (arba kaulinė ar raginė) lentelė su kyšuliu, kuriuo užkabinus sviesdavo akstis, kad šios toliau skrietų. Ji veikia kaip rankos ilgintuvas, pagreitinantis sviestos aksties skrydį. Savo forma primena lentelę, lovelį ar lazdą, kurios gale yra kyšulys su įdubimu, į kurį atremiamas aksties bukasis galas. Ietisvaide sviesta akstis gali nuskristi daugiau kaip 100 m.
Kartais naudojamos lanksčios ietisvaidės ir stangrios akstys (jos būna panašesnės į stambias 1,2-1,8 m ilgio strėles, o ne ietis), kurios, būdamos stangrios, sulinkdamos sukaupia daugiau energijos, kuri panaudojama išsviedimo metu. Tobulesnė ietisvaidė turi viduryje pritaisytą svorelį, kuris leidžia efektyviau perduoti energiją aksčiai. Kai kurie ietisvaidžių svareliai turi tokią formą, kuri slopina ietisvaidės garsą, kad šis neperspėtų medžiojamo gyvūno ar priešo.
Istorija redaguoti
Manoma, kad ietisvaidės naudojamos nuo aukštutinio paleolito (apie 18000-16000 m. p.m.e). Europoje seniausios ietisvaidės (gyvūnų pavidalo) rastos magdalenos laikotarpio radimvietėse. Manoma, kad jomis akstis buvo galima efektyviai svaidyti iki 70 m.
Vėliau Europoje akstis ir ietisvaidės ėmė išstumti lankai ir strėlės. Lanku lengviau šaudyti, lankininkas gali nešiotis daugiau strėlių, negu akstininkas aksčių. Strėles buvo lengviau daryti, negu lanksčiąsias akstis, kurių dydis, masės pasiskirstymas, stangrumas turėjo būti labai suderinti su ietisvaide, kad užtikrinti reikiamą taiklumą.
Ietisvaides naudojo ir pirmieji indėnai Amerikoje. Indėnų ietisvaidė vadinama atlaltis (atlatl). Angliškai šiuo pavadinimu neretai vadina bet kokias ietisvaides. Manoma, kad jas atsinešė pirmieji Amerikos gyventojai, ledynmečio laikais atkeliavę per Beringo sąsiaurio „tiltą“. Actekai ietisvaides vėl ėmė naudoti prasidėjus karams su ispanų konkistadorais. Ispanai bijojo akstininkų su ietisvaidėmis, kadangi taip sviestos akstys pramušinėjo konkistadorų kirasas. Ietisvaides dar neseniai naudojo ir inuitai (eskimai). Š. Amerikoje visiškai sveikų ietisvaidžių randa pelkėse.
Vumera redaguoti
Australijos aborigenų ietisvaidė paprastai vadinama vumera (woomera). Šis žodis yra eora genties terminas, bet juo vadina bet kokias australų aborigenų ietisvaides. Vumeras aborigenai naudoja iki šiol. Kai kuriose Australijos dalyse vumeros yra universalūs įrankiai. Kai kurie jų panašūs į siaurus dubenėlius, kuriuose nešioja smulkius daiktus (pvz., sėklas). Kiti turi pritaisytus ašmenis, kuriais išdarinėja grobį ar pjauna medį. Vumeras tradiciškai puošia raižiniais ar išpiešia, ir ornamentai parodo, kuriai giminei ar grupei priklauso vumeros savininkas.
Australijoje yra miestelis, pavadintas Vumera (Woomera) – pagal aborigenų ietisvaidės pavadinimą. Prie šio miestelio yra didžiausias pasaulyje poligonas (plotas didesnis už Anglijos), kuriame bandomi ginklai, tarp jų – ir raketos bei branduolinis ginklas. Iš Vumeros poligono buvo paleisti du dirbtiniai Žemės palydovai.
Dabartis redaguoti
Šiais laikais ietisvaides naudoja kaip sporto įrankį. Jomis svaido akstis toliui ar tikslumui. Rekordas – 260 m. Vyksta turnyrai, kur naudojamos tiek ietisvaidės, pagamintos senoviškomis technologijomis, tiek ietisvaidės iš modernių medžiagų.
Taip pat bandoma naudoti ietisvaides sportinėje medžioklėje. Ketinama jas naudoti elnių medžioklėje, JAV bandoma ietisvaidės naudojimą įteisinti įstatymiškai.
Nuorodos redaguoti
- Pasaulio Atlatlio Asociacijos svetainė (anglų kalba)
- http://lithiccastinglab.com/gallery-pages/2004januaryatlatlpage1.htm
- http://www.thunderbirdatlatl.com/atlatlhuntfish/atlatlhuntfish.html Archyvuota kopija 2006-11-27 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.royalbcmuseum.bc.ca/hhistory/atlatl/atlatl.html Archyvuota kopija 2006-10-02 iš Wayback Machine projekto.