Huaviai
| Huaviai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~30 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Oachaka)
|
| Kalba (-os) | huavių, ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | ? |
Huaviai (isp. huaves, mareños, sav. Ikoots) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Meksikoje, Oachakos valstijoje, Tehuantepeko sąsmaukoje, Ramiojo vandenyno lagūnų pakrantėse. Populiacija ~30 tūkst. žmonių (XX a. II pusėje – 25 tūkst.). Huavių kalba laikoma izoliuota, turi 4 svarbiausias tarmes; taip pat kalba ispaniškai. Tikintieji – katalikai.
Iki ispanų užkariavimo XVI a., huaviai užėmė platesnes žemes, bet vėliau buvo išstumti sapotekų. Nuo XX a. vid. sparčiai akultūruojasi.
Tradiciniai verslai – upinė ir jūrinė žvejyba, rankiojimas, medžioklė (iguanų, elnių, triušių). Dabar huaviai daugiausia verčiasi rankine žemdirbyste (daugiausia batatai, taip pat kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, medvilnė, kokospalmės) ir gyvulininkyste (laiko dideles avių ir ožkų bandas vilnai ir mėsai, taip pat kiaules, asilus, arklius, galvijus, naminius paukščius). Išvystyti amatai: pynimas iš medvilnės ir palmių pluošto (tinklai, virvės, krepšiai, hamakai, dembliai), odos išdirbimas, audimas rankinėmis staklėmis, puodininkystė, dirbiniai iš plunksnų.
Būstas stačiakampio plano, statomas iš cukranendrių žiogrių, šiaudų (rečiau – iš molio), stogas iš šiaudų ir lapų, aukštas, keturšlaitis. Ūkiniai trobesiai be sienų, sudaro ant stulpų iškeltas šiaudinis stogas. Virtuvei būdingi žuvies, moliuskų, vėžlienos patiekalai.
Vyrai vilki plačias baltas kelnes, marškinius, šiaudines skrybėles, anksčiau ant kelnių nešiodavo odines prijuostes. Moterys nešioja ilgus klostuotus arba susiūtus sijonus, baltas išsiuvinėtas palaidines, per šventes – šonuose nesusiūtus uipilius su purpurinėmis juostomis; skareles (reboso) nešioja ant pečių arba susuktas į turbaną ant galvos. Pagyvenusios moterys vaikščiodavo iki juosmens nuogos.
Huavių bendruomenės endogaminės, skirstosi į kvartalus, dažnai tarpusavyje priešiškos. Bendruomenei vadovauja seniūnų taryba. Būdingas escalafon paprotys – kiekvienas vyras turi atlikti nustatytas bendruomenines prievoles. Išlikęs paprotys lygiomis dalintis žemę, ginklus, prekes. Tradicinė šeima didžioji arba išplėstinė, santuoka patrilokalinė, dabar šeima dažniausiai mažoji, o santuoka neolokalinė. Sutinkama poligamijos atvejų. Išlikęs tikėjimas dvasiomis globėjomis (tonaliais, nagualiais), vėjo, jūros, griaustinio, protėvių dvasiomis. Išlikusi tautostaka, pasaulėkūros mitai, raganavimas, būrimas. Šeimos apeigos atliekamos šeimos galvos prie namų aukurų. Bendruomenės religiniai ir pasaulietiniai vadai privalo žinoti tradicinę mitologiją, dainas. Kiekvienas kvartalas turi savo šventąjį ir koplyčią. Katalikiškų švenčių metu vyksta šokiai, kostiumų teatrai.[1]