Hovardas Earlas Gardneris
Gimė 1943 m. liepos 11 d. (80 metų)
Skrentonas, Pensilvanija
Sutuoktinis (-ė) Ellen Winner
Pareigos Harvardo universiteto profesorius
Išsilavinimas Harvardo universitetas
Žymūs apdovanojimai
  • 1981 m. MacArthur premijos stipendija
  • 1990 m. Luisvilio universiteto Grawemeyer apdovanojimas švietimo srityje
  • 2005 ir 2008 m. pateko į 100 įtakingiausių pasaulio intelektų sąrašą, sudarytą Foreign Policy ir Prospect žurnalų.

Hovardas Earlas Gardneris (Howard Earl Gardner; g. 1943 m. liepos 11 d.) – amerikiečių kilmės psichologas profesorius Harvardo universiteto Aukštojoje švietimo mokykloje. Šiuo metu užima vyresniojo direktoriaus pareigas projekte „Harvard Project Zero“ ir yra projekto „The Good Project“ bendrasis direktorius nuo 1995 metų.[1]

H. Gardneris parašė šimtus mokslinių straipsnių ir trisdešimt knygų, kurios buvo išverstos į daugiau nei 30 skirtingų pasaulio kalbų. Geriausiai žinoma jo knyga – „Proto ribos: daugialypių intelektų teorija.[2]

H. Gardneris Harvardo universitete dėstė iki 2019 m.[3], o 2020 metais išleido intelektinių memuarų knygą „Sintezuojantis protas“[4].

Karjera redaguoti

1965 m. H. Gardneris baigė Harvardo Koledžą, įgijo socialinių santykių bakalauro laipsnį. Metus laiko mokėsi Londono ekonomikos mokykloje. Grįžęs į Harvardo universitetą įgijo raidos psichologijos daktaro laipsnį. Dirbo kartu su psichologais Roger Brown, Jerome Bruner ir filosofu Nelson Goodman.[5]

Doktorantūros metais Gardneris dirbo kartu su Norman Geschwind Bostono Veteranų administracijos ligoninėje, kurioje išdirbo net dvidešimt metų. 1986 m. pradėjo dėstyti Harvardo universiteto Aukštojoje švietimo mokykloje, o nuo 1995 m. daugiausia dėmesio skyrė projektui „The GoodWork Project“. Dabar ši iniciatyva geriau žinoma kaip „The Good Project“.

2000 m. Hovardas Gardneris, Kurtas Fišeris ir kolegos iš Harvardo Aukštosios švietimo mokyklos sukūrė „Minčių, proto ir švietimo“ magistro studijų programą. Buvo manoma, jog tai pirmoji tokio pobūdžio studijų programa visame pasaulyje. Nuo to laiko didžioji dalis JAV ir kitų pasaulio universitetų kūrė panašias studijų programas.

Daugialypių intelektų teorija ir kritika redaguoti

H. Gardneris sukūrė Daugialypio intelekto teoriją, pagal kurią žmogaus intelektas nėra viena statinė koncepcija, išmatuojama intelekto koeficiento (IQ) testu. IQ teorija apima tik du Gardnerio teorijos aspektus: Kalbinį ir Loginį intelektus. Gardneris savo teorijoje teigė, jog žmogus turi nuo septynerių iki devynerių skirtingų intelektų, kurie yra lavinami visą gyvenimą. H. Gardnerio identifikuoti Daugialypių intelektų tipai: kalbinis, loginis, vizualinis, muzikinis, kūno, tarpasmeninis, intrapersonalinis, gamtinis.[6] Vėliau H. Gardneris ir jo kolegos svarstė įtraukti papildomus intelektus: egzistencinį ir pedagoginį.

H. Gardnerio teorija sulaukė kritiškų pastebėjimų. J. Traubas didžiausiu teorijos trūkumu įvardijo, jog nebuvo atlikti empiriniai tyrimai, patvirtinantys H. Gardnerio teiginius.[7]. D. T. Willingham, hierarchinis požiūris į gebėjimus – vyraujantis požiūris kad tai nėra teorija, o tik tam tikras duomenų išdėstymas. Pagrindinis priekaištas, jog daug atskirų gebėjimų dalyvauja tuose pačiuose pažintiniuose procesuose, kurie pagal H. Gardnerio kriterijus yra laikomi atskirais gebėjimais. Tokią pačią nuomonę išreiškė ir J. White[7]. Kritikai pabrėžta, kad pats H. Gardneris niekada nėra sukūręs išsamaus šios teorijos taikymo ugdymo įstaigoje plano ir propaguojantys šios teorijos sklaidą dirba nepriklausomai nuo H. Gardnerio.[7]. Dar vienas ryškus priekaištas, kad H. Gardneris niekada nepalaikė tradicinio mokymo stiliaus, kurio pagrindas yra mokytojas. Jis palaikė mokymo metodą, kai pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vaiką, o ne į pedagogą. [7]

Pasiekimai ir apdovanojimai redaguoti

1981 m. H. Gardneris gavo MacArthur premijos stipendiją. 1990 m. tapo pirmuoju amerikiečiu, pelniusiu Luisvilio universiteto „Grawemeyer“ apdovanojimą švietimo srityje.[8]

1999 m. „Amerikos pasiekimų akademija“ apdovanojo H. Gardnerį „Auksine lentele“[9]. 2000 m. gavo stipendiją iš Jono S. Guggenheimo memorialinio fondo. Po ketverių metų tapo Garbės Profesoriumi viename iš Šanchajaus universitetų.

2005 m. ir 2008 m. žurnalas „Foreign Policy“ and „Prospect“ H. Gardnerį įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio intelektualų sąrašą. 2011 m. pelnė Asturijos princo premiją Socialinių mokslų srityje už Daugialypių intelektų teoriją.[10] 2015 m. gavo Brocko Tarptautinį prizą Švietimo srityje[11], o 2020 me.„Amerikos švietimo ir tyrimų asociacija“ apdovanojo H. Gardnerį už indėlį švietimo srities moksliniuose tyrimuose.[12]

H. Gardneriui priklauso 31 garbės laipsnis, kuriuos skyrė universitetai ir koledžai iš įvairių pasaulio šalių: Bulgarijos, Kanados, Čilės, Graikijos, Honkongo, Airijos, Pietų Korėjos ir kt.[13] Jis yra garbės narys net keliose draugijose: Amerikos Dailės ir Mokslo akademijoje, Amerikos filosofijos draugijoje bei Amerikos politinių ir socialinių mokslų akademijoje.

Asmeninis gyvenimas redaguoti

H. Gardneris yra vedęs Ellen Winner, Bostono koledžo psichologijos profesorę. Pora turi vieną vaiką Benjaminą. Gardneris turi tris vaikus iš ankstesnės santuokos: Kerith (1969), Jay (1971) ir Andrew (1976); ir penkis anūkus: Oskar (2005), Agnes (2011), Olivia (2015), Faye Marguerite (2016) ir Augustas Pierre (2019).[14]

Daugiau informacijos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Gordon, Lynn Melby. "Gardner, Howard (1943–)." Encyclopedia of Human Development. Ed. Neil J. Salkind. Vol. 2. Thousand Oaks, CA: SAGE Reference, 2006. 552-553. Gale Virtual Reference Library. Web. October 27, 2014.
  2. Gordon, Lynn Melby. „Gardner, Howard (1943–).“ Encyclopedia of Human Development. Ed. Neil J. Salkind. Vol. 2. Thousand Oaks, CA: SAGE Reference, 2006. 552–553. Gale Virtual Reference Library.
  3. A Tribute to Howard Gardner“. May 21, 2019.
  4. „A Synthesizing Mind.“
  5. „About“. Howard Gardner. 2012-06-28.
  6. Understanding Multiple Intelligences Theory
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 PEARISO J.F., „Multiple Intelligences or Multiply Misleading: The Critic’s View of the Multiple Intelligences Theory“, Liberty University, Spring , 2008, p. 1-26
  8. „1990 – Howard Gardner“. Grawemeyer.org. Archived from the original on October 14, 2014.
  9. Golden Plate Awardees of the American Academy of Achievement“. achievement.org. American Academy of Achievement.
  10. „Howard Gardner, 2011 Prince of Asturias Award for Social Sciences – The Prince of Asturias Foundation.
  11. Brock International Prize in Education Laureates". BrockPrize.org. 2016-10-17.
  12. „AERA Announces 2020 Award Winners in Education Research“. aera.net.
  13. Howard Gardner“. Pz.harvard.edu. Archived from the original Archyvuota kopija 2012-08-15 iš Wayback Machine projekto. 2012-08-15.
  14. Howard Gardner Project Zero Biography“. Pz.harvard.edu.

Nuorodos redaguoti