Honorijus
Honorijus (Flavius Honorius, 384 – 423 m. rugpjūčio 27 d. Ravenoje) – Romos imperatoriaus Teodosijaus I ir jo žmonos Galos sūnus, 395 m. tėvo paskirtas Vakarų Romos imperijos imperatoriumi.
| Honorijus | |
|---|---|
| Romos imperatorius | |
| |
| Honorijus | |
| Gimė | 384 m. |
| Mirė | 423 m. rugpjūčio 27 d. (~39 metai) Ravenoje |
| Tėvas | Teodosijus I Didysis |
| Motina | Aelia Flacila |
 | |
| Valdė | 395 m. - 423 m. (~28 metai) |
| Pirmtakas | Teodosijus I Didysis |
| Įpėdinis | Konstantinas III |
 Vikiteka |
Honorijus |
Biografija redaguoti
Nuo 398 m. gyveno Ravenoje, valstybės valdymą perleidęs kariuomenės vadams ir favoritams Stilichonui, Olimpijui, Konstancijui. 398 m. vedė Mariją, kariuomenės vado Stilichono dukterį, o jai mirus, kitą jo dukterį Termanciją. 408 m. su Termancija išsiskyrė.
Honorijus antikiniuose šaltiniuose charakterizuojamas kaip silpnaprotis ir bergždžias, neveiklus ir abejingas valstybės žlugimui. Mirė nuo vandenligės.
Ryšiai su Lietuva redaguoti
Lietuvos teritorijoje, Kaune rastos dvi Honorijaus laikų romėniškos monetos iš šešiolikos monetų lobio.
| Romos imperatorius
| ||
| Anksčiau valdė: Teodosijus I Didysis |
Honorijus ' |
Vėliau valdė: Konstantinas III |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
Nuorodos redaguoti
- Georg Veber. Vseobščaja istorija. Moskva 1886.
- Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a. Vilnius 1972.