Hohencolernų pilis

Hohencolernų pilis (vok. Burg Hohenzollern) yra Vokietijoje, 50 km į pietus nuo Štutgarto.

Hohencolernų pilis

Pilis įsikūrusi Hohencolerno kalno viršūnėje (855 m aukštyje), Švabijos Alpėse. Šalia išsidėsčiusios Badeno-Viurtembergo žemės gyvenvietės − Hechingenas ir Bisingenas. Pilis atkartoja kalvos kontūrus ir atrodo kaip neatskiriama peizažo dalis. Ji atrodo labai didingai, kaip ir apylinkių vaizdai atsiveriantys nuo jos sienų. Hochencolernų pilis − geriausias to meto romantikos dvasios įgyvendinimo architektūroje pavyzdys, parodantis jos statytojų supratimą, kokia turėtų būti ideali viduramžių riterių pilis.

Istorija redaguoti

Pirmą kartą viduramžių pilis−tvirtovė paminėta 1267 m., bet manoma, kad ji statyta anksčiau − XI a. 1423 m. gegužės 15 d. po ilgos karinės apsiausties pilis buvo užimta Švabijos imperijos kariuomenės ir pilnai sunaikinta.

14541461 m. buvo pastatyta antroji pilis, kuri per Trisdešimties metų karą buvo švabų dinastijos atšakos − Hohencolernų prieglobsčiu. Iki XVIII a. pabaigos pilis prarado savo strateginę reikšmę ir po truputį trūnijo bei buvo išrenkama. Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė koplyčia.

18501867 m. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo IV įsakymu buvo pastatyta trečioji pilis, išlikusi iki šių dienų. Kadangi pilis buvo pastatyta šeimos atminimui, nė vienas iš Hohencolernų atstovų nenaudojo šio pastato savo rezidencijai. 1945 m. pilis tapo gimtais namais paskutiniam Prūsijos kronprincui Vilhelmui. Čia jis ir buvo palaidotas kartu su žmona − kronprincese Sesilija.

1952 m. pilies meno kūrinių kolekcija pasipildė anksčiau Prūsijos karališkajai šeimai priklaususiais suvenyrais ir relikvijomis: dabar čia saugoma Prūsijos karalių karūna, Frydricho II Didžiojo drabužiai: kulkos pramuštas munduras (sulopytas paties Frydricho ranka) ir jos sulamdyta auksinė tabakinė, išgelbėjusi karaliaus gyvybę.

Hochencolernų pilis ir dabar yra privati nuosavybė − ji priklauso abiem Hohencolernų giminės šakoms (Brandenburgo−Prūsijos ir Švabijos).

Nuorodos redaguoti